Giminės medis – tai šeimos pagrindas, pasididžiavimas, jos praeitis, dabartis ir ateitis.

Giminės medis tai kelionė į praeitį. Žinoti savo protėvius, žinoti savo šaknis - vadinasi rūpintis savo istoriniu paveldu ir neprarasti tapatybės visuotinės globalizacijos sūkuryje.

Kazimiero Jogailaičio šeimos genealoginis medis

Šaltinis: Łaski, Joannes. Commune incliti Poloniae regni privilegium constitutionum ed indultuum. Cracoviae, Johannes Haller, 1506, fol. LXXXV;Saugojimo vieta: Biblioteka Uniwersytecka w Poznaniu;

Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa (DJVU) /2010 03 13

Dabartinė visuomenė medžių sudarymą laiko mada, kultūriniu judėjimu, bajorų siekiu pabrėžti savo išskirtinumą. Visais laikais žmonės sudarinėjo giminės medžius, tai ilgaamžė tradicija. Pagarba savo protėviams nesietina su kilme ar mada. Gali būti kilmingi, bet negarbingi. Visi žinome eilę valstietiškos kilmės lietuvių, kovojusių už šeimos, bendruomenės, tautos gerovę, sukūrusių meno, istorijos, technikos paminklų. Svarbu žinoti apie praeitį ir priimti ją tokią kokia yra. Mano gentainiai jau nuo 19a. atsidurdavo priešingose barikadų pusėse, toks jų pasirinkimas, toks įvairus ir turtingas tapo mano giminės medis. Svarbu tai, kad praeitis netrukdo giminei susiburti ir bendrauti šiandiena, visi puikiai dera sudarytame giminės medyje.

Pats seniausias mūsų Valstybės istorijos archyvo darbuotojų atkurtas genealoginis medis siekia XIII amžių. Tradiciškai genealoginius medžius pradėta sudarinėti tik XVIII amžiuje. Žmonės tai darė praktiniais tikslais, tokiais, kaip turto paveldėjimas.

Visi genealoginiai tyrimai būtų tik skaičių ir faktų rinkinys, kol jie nesudėti į medį. Šiandiena galima rasti daugybę variantų kaip sudaryti tokį medį. Virtualioje erdvėje galima rasti medžių sudarymo ruošinių, sudėtingų programų, Lietuvoje yra profesionalių dailininkų, genealogų teikiančių tokias paslaugas.

Informacija: http://www.genealogija.org/lt

Šiuolaikinių informacinių technologijų dėka atsirado galimybė surinkti ir sistematizuoti visą žinomą informaciją apie gyvenusius ir gyvenančius giminaičius, vaizdžiai ją pateikti genealoginio medžio pavidalu.

Genealoginių medžių programos

Sukurtos genealoginės programos turi mechanizmą, leidžiantį įrašyti gyvenimo aprašymus, saugoti tekstą, fotografijas, garsą ir video medžiagą, turi duomenų paieškos, rūšiavimo ir filtravimo galimybes.

Pateikiu keletą plačiai naudojamų programų:

1. Family Tree maker.com tai plačiausiai pasaulyje vartojama 48.67% (2004m duomenys)
2. Ancestry.com
3. MyHeritage.com (išversta į lietuvių kalbą)
4. Geni.com

Mano šeimos medžių schemos sudarytos įvairiomis programomis ir skirtingais vaizdavimo būdais. Pateikiami trys pavyzdžiai:

Medžių vaizdavimas

Giminės medžiai - tai giminingų žmonių junginiai.

Medžiai gali būti tik tėvo (pavardės), arba mišrūs (ir tėvo ir motinos). Jie būna augantys į viršų, arba besileidžiantys žemyn.

• Pavardės medis (arba tėvo linija) gali būti sudaromas nuo pirmojo (seniausio) žinomo giminės atstovo, kurį galima patvirtinti dokumentu. Tėvo medis sudaromas tik iš vyriškos giminės atstovų.
• Mišrus medis – tai visi giminės palikuoniai: vyrai ir moterys. Toks medis turi daug šakų ir didelę gentainių struktūrą.
• Medis iš praeities į ateitį. Palaipsniui seniausio atstovo palikuoniai (vaikai, anūkai, proanūkiai) sudaro žmonių seką, kuri auga, plečiasi tarsi tikras medis. Tokia vertikalė sudaroma tuomet, kada apie gentainius turima pakankamai duomenų. Dažniausia žinomi visi giminės atstovai, jų veikla, datos, kita informacija užpildanti visa paveikslą nuo tolimiausių laikų iki šiandien dienos.
• Kita medžio struktūra sudaroma nuo savęs ir auginama į viršų. Jo seka (aš, mano tėvai, seneliai, proseneliai ir t.t.) vystosi atvirkščiai, nei pirmame variante. Tokia vertikalė tinkamiausia pradedantiesiems, kol duomenų esama nedaug.

Piešiame giminės medį

• Medžių piešiniai paprastai sudaromi taip, kad ant kamieno dedami pirmieji asmenys, o ant šakų išdėstomi palikuoniai. Giminaičiai grupuojami eilėmis, kurios atitinka kartas. Jų pavaizdavimui galima parinkti vaisių simboliką, didesnei struktūrai - lapų piešinį.
• Spalvų kodai. Medžiuose skirtingomis spalvomis galima išskiri vyrus ir moteris, turinčius vaikų ir neturinčius, ištekėjusias moteris ir ne, gyvus ir mirusius ir kita.
• Formų įvairovė. Taip pat kaip ir spalvomis skirtumus galima žymėti formomis. Nusistovėję formų simboliai: kvadratinė forma (arba aštriais kampais) vyrams žymėti, apvali forma ( arba suapvalintais kampais)- moterims.
• Užrašai. Kiekvienas giminės atstovas užrašomas ant paruoštų piešinių. Šriftas turi būti lengvai skaitomas ir įkomponuotas į tam skirtą vietą. Užrašomi vardai ir pavardės, galima papildyti gimimo, santuokos, mirties datomis, pareigybėmis, titulais, mokslo laipsniais ir kita informacija.

Medžiai turėtų būti estetiški, meniški, moksliški, atlikti tokia technika, kuri tiktų saugoti ar eksponuoti. Medžiai gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiui, nupiešti vaikų, pasitelkus visą fantaziją, padedant tėvams, mokytojams. Dailininkų atlikti; spalvota ar nespalvota grafikos technika, nutapyti, išsiuvinėti, sukurti grafinio dizaino kompiuterinėmis programomis, lazeriu graviruoti. Medžiai gali būti iliustruoti fotografijomis, perkelti ant paruoštų fonų ( žemėlapių, istorinių piešinių, vietovių, kraštovaizdžių), puošti herbais, dailyraščiu, autografais.

Giminių lenteles

Giminės medžiuose dėl vietos stokos netelpa visa sukaupta informacija. Kur kas didesnę duomenų dalį galima sutalpinti į giminių lenteles. Lentelės gali būti:

• Horizontalios. (2. pvz.) Horizontali chema sudaryta nuo jauniausio gentainio)
• Vertikalios. (1. pvz.) Verikali chema sudaryta nuo jauniausio gentainio)
• Apskritimo arba vėduoklės formos (4. pvz.)
  

  4. Vėduoklės formos schema.

Lentelėse įrašus galima ženklinti tradiciniais žymenimis:

* 1885 – Gimimo metai (1885m)

+ 1811 – Mirties metai (1811m)

Х 1900 – Santuokos metai (1900m)

)( 1921 - Skyrybos (1921m)

(+) 1895 – Palaidotas (-a) .

Kiekvieną giminaitį galima numeruoti eilės tvarka.

Pavyzdžiui:

I Karta

1. Jonas

I I Karta

1.1. Simonas

1.2. Tamošius

1.3. Ona

I I I Karta

1.1.1. Pirmas Simono vaikas

1.1.2. Antras Simono vaikas

1.1.3. Trečias Simono vaikas

1.2.1. Pirmas Tamošiaus vaikas

1.3.1. Pirmas Onos vaikas

Tuomet, laikantis tam tikros nustatytos numeracijos, galima smulkiai aprašyti kiekvieną giminės atstovą. Numeracija padeda dirbant su dideliu kiekiu dokumentų, kad bestkartojantys vardai ir pavardės nesusimaišytų įvairiose giminių kartose.

Istoriniai medžiai paprastai būdavo kitaip sudaryti: 1 - seniausias protėvis, paskutinis - jauniausias. Juose Jonas būtų 1, Simonas 2, Tamošius 3, Pirmas Simono vaikas 4, Antras Simono vaikas 5, Trečias Simono vaikas 6, Pirmas Tamošiaus vaikas 7, Pirmas Onos vaikas 8.

Ateityje numatoma medžių, lentelių, schemų ruošinius talpinti šiame dienoraštyje.

Patiko (5)

Rodyk draugams