Archaiškumas ir modernybė
Kam gilintis į praeitį? Mirusiųjų neprikelsi. Kas buvo pražuvo.
Kaip dažnai girdžiu šias frazes, kada pasakoju apie savo pomėgį ieškoti savo protėvių ženklų.
Kaip tik XX amžiaus sandūroje su naujuoju tūkstantmečiu netikėtai gavau knygą su konferencijos, skirtos įtakingo danų humanisto Age Meyer Benedictsen studijai apie lietuvių tautos praeitį ir dabartį. Netrukus gavau ir pačią knygą, išverstą į lietuvių kalbą 1997 metais. Šiandien ji keliauja iš rankų į rankas. Knyga parašyta prieš 120 metų, kurioje aprašytos jautrios mūsų tautinio sąmoningumo pamokos.
Jo veikalas apie Lietuvą - tautą, kuri atsibunda, sunkios carinės priespaudos metais XIX amžiaus pabaigoje, ir ta mintis buvo beveik pranašiška. Kada visiems atrodė, kad Lietuvos vardas buvo išnykęs iš žemėlapio, knygoje prabilta apie atgimimo prošvaistes. “Ten, kur grobuoniški ereliai dviejų galingiausių kariniu atžvigiu Europos valstybių herbuose atiduoda vienas kitam pagarbą, šių dviejų šalių pasienio stulpai yra įkasti svetimos tautos žemėje: ši žemė nėra nei vokiečių, nei rusų; pilietybės teisių ten neturi nei vokiečių, nei rusų kalba - ši žemė yra Lietuva”.
3 Comments
Ko
