BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pastatyk “Valdovų rūmus” savo giminei

Kodėl pradėjote domėtis savo giminės praeitimi?

Jeigu skaitote šį klausimą - tikriausiai jums jau įdomu.

Be pavydo.

Su nuostaba.

Džiugiai, nes atverstas didelis langas į praeitį…

Nors vienas didelis šviesus langas, leidžiantis sugerti istorinę šviesą, su visais šešėliais ir aklinos tamsos properšomis. Lavina tiesos ir neteisybių, drąsos ir baimių, gėrio ir blogio - visokeriopo savųjų gyvenimo ir patirties. Paprastų nepaprastų lietuvių gyvenimai, vienų iš milijonų, pasisekė. Jie buvo surasti ir aprašyti XXI amžiuje.

Aš didžiuojuosi pažinusi p. Kristiną.

(daugiau…)

Rodyk draugams

Vietovardžiai, kurie kartais veda į niekur…

Birze, Ežerėnai, Гиртоколь, Мемель, Siade - neįprastai užrašomi Lietuvos vietovardžiai.

Taigi, natūralu, kad pradėjus savo šeimos istorijos tyrimą, svarbu nustatyti tikslias vietoves, kuriose gyveno protėviai. Tradiciniai vietovardžiai yra kilę iš vandenvardžio, bendrinio žodžio ar asmenvardžio, jų paieškos mus veda prie tam tikros vietos, susijusios su pavadinimu. Šiandien Lietuvoje randame svetimžodžių Indija, Paryžius, Londonas, Venecija, Šveicarija, Kaukazas, Odesa, Malta, Sachara. - kitų šalių pavadinimais. Iš bendrinių žodžių sudaryti vietovardžiai: Kalviai, Kalnelis, Gražutė, Kiemelis, Miežiškiai ar Pagiriai - gali būti bet kur.

Nepasiklyskime.

Juk nebūtina leistis į kelionę, tam, kad  atrasti, ar tai buvo tiksli vieta ir ar ji išlikusi realiame taške.

pirmasis žingsnis – pasitikrinti ar įmanoma surasti informaciją apie konkrečią vietovę, paremtą dokumentiniais įrašais (asmens dokumentas - pasas, gimimo arba mirties metrikas, namų knyga, paveldėjimo dokumentas ir kita).

Genealogija su šypsena

Svetimų dievų nereikia - gana ir savų /S. Daukantas

Taip linksmai tautiečiai (ir ne tik) reiškia mintis apie genealogijos populiarėjimą ir jomis dalinasi viešai, pabandžiau surinkti įdomesnes į vieną vietą.

Auksinės mintys ir ne tik…

♦ Genealogija islandiškai “Domėjimasį genealogija aš aiškinu medžių stygiumi šalyje. Kadangi medžių reta, žmonės linksta prie giminės medžių ir suranda savo mišką tarp protėvių.” Einar Mar Gudmundsson (islandų rašytojos) knyga “Visatos angelai.”

(daugiau…)

Rodyk draugams

Lietuviškai užrašomi vardai ir pavardės

Kokie asmenvardžių perrašymo lietuvių kalba principai?

Iliustracija. Archyvinis įrašas:1795 m. epaveldas.lt

Matėme, kad dabartinės mūsų pavardės yra ilgos nutautinamosios raidos rezultatas: buvo įvairiai perdirbinėjamos, slavinamos (neretai ir vėl lietuvinamos). Dėl tokios transformacijos daugelis jų neatpažįstamai pakito, dažnai nedaug tesiskiria nuo atitinkamo tipo lenkiškų ar gudiškų pavardžių. Savi ir svetimi elementai jose neatskiriamai susiję. Griežtai skirstyti jas į „lietuviškas“ ir „nelietuviškas“ beveik neįmanoma: kiekviena, kad ir pati „nelietuviškiausia“, mūsų pavardė paprastai turi lietuviškų elementų, bent jau jos galūnė būna lietuviška. Todėl vietoj termino nelietuviška pavardė istoriškai tikslesnis būtų suslavinta, ar tik apslavinta, pavardė. Suprantama, ir iki šiol vartoti terminai lietuviška pavardė ir nelietuviška pavardė yra reikalingi ir gali būti vartojami, tik nereikia jų reikšmės suabsoliutinti. Vartokime šiuos terminus apdairiai, nekurkime jų pagrindu klaidinančios ir istoriškai netikslios pavardžių klasifikacijos, kuri negali būti moksliškai pagrįsta”.

„Gimtoji kalba“, 2010, nr. 9, p. 7–11.

Iliustracija. Archyvinis įrašas:1796 m. epaveldas.lt

Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose, archyvinėse knygose dauguma mūsų asmenvardžių buvo užrašyti nelietuvių kalba, nes dažniausiai ten juos paliko kitataučiai raštininkai. Kiekvienoje parapijoje gyvenusių žmonių surasti vardai ir pavardės privačioje genealogijoje galėtų būti perrašomos lietuvių kalba. Žinome, kad kiekvienas mėgėjas negali tobulai žinoti vertimo taisyklių, bet galima pabandyti sekti Lietuvių kalbos instituto skelbiamus principus, pavyzdžiui, apie joniškiečių asmenvardžius:

Genealogijos tyrėjo taisyklės

Greičiausiai turite nusistatę savo taisykles, kaip atlikti giminės istorijos tyrimą, bet visada verta paskaityti rekomendacijas. FamilyHistoryDaily.com siūlo 12 taisyklių. Gal būt kuo nors norėtumėte papildyti šį sąrašą?

1. Visada užrašykite savo šaltinius.

2. Niekada, nemanykite, kad kitų tyrėjų informacija yra 100 % teisinga.

3. Atminkite, kad kiekvienas tikrinis žodis turi keletą variantų, todėl būtina juos visus patikrinti.

4. Niekada nekopijuokite kito asmens viešojo medžio, naudokite jį tik kaip naudinga priedą.

5. Pasidalinkite informacija su kitais ir jie pasidalins su jumis.

6. Nepasitikėkite įvairiomis prielaidomis, tik šaltiniais.

7. Dukart patikrinkite savo faktus prieš įrašydami arba pasidalindami.

8. Nepatingėkite dar kartą pažvelgti į įrašus, jūsų atsakymas gali būti tiesiai prieš jus.

9. Nereikia apsiriboti tik vienu arba dviem paieškos tinklapiais, Ieškokite kitų galimybių.

10. Neatsijungti arba užsisakyti kopijas plečiant savo paieškas.

11. Išsaugokite atsargines savo failų kopijas kas mėnesį, turėkite bent dvi dokumentų kopijas.

12. Visada verta pasinerti į kelionę. Niekada neatsisakykite, nes jūs galite rasti tai ko ieškote.

Foto: limis.lt

Krikštynos ir krikštatėvystė

Ar galima įrodyti vaiko kilmingą prigimtį? Kodėl bajorai krikštijo nesantuokinius valstiečių vakus? Ar ypatigieji miestiečiai buvo kilmingesni?

Lietuviai giriasi itališko, prancūziško kraujo turintys, nors gal tik Napaleono kariai užklydę paliko pėdsaką. Radau Rusijos forume besigiriantį genetinėmis kilmingomis garsaus prancūzų aristokrato šaknimis, paaiškėjo - proprosenelė tarnavo caro šeimoje, o prancūzas trumpai svečiavosi pas carą.
Legendos įgaus tikrą pavidalą arba išnyks jeigu faktai pasiteisins. Bet patirtis sako - niekas iš niekur neatsiranda, giminėse kalbama, nes kažkas tokio buvo. Tik atlikę giminės istorijos arba genetinį tyrimą galite praplėsti savo žinias apie šeimą ir sužinoti daugiau apie tikrąją savo prigimtį.

Genealogijos lobynai

„Kas aš esu?“ Gali būti atsakyta tik tuomet, kai bus suprasti santykiai su aplinka ir savimi, kartu santykis su savo protėvių gyvensenos istoriniais veiksniais. Genealogija tarsi sukuria mūsų dabartį, suteikdama jai istorinį kontekstą.  Svarbu surasti atskaitos tašką nuo kurio pradėsite visas istorines sąsajas. Per jas galima atidžiau pažvelgti į savo giminystės paveldą, tuo pačiu į save.

Foto: Archyvo saugyklos /Šaltinis archyvai.lt<

(daugiau…)

Rodyk draugams

Kokios profesijos buvo tavo senelis?

Tiek daug profesijų būta anksčiau, bet retas žinome ką dirbo ir kuo vertėsi mūsų protėviai? Kiek amatų ir seniausių specialybių išliko iki dabar, o kiek jų išnyko? Ne vienam įdomu kas buvo jo tolimi giminaičiai: puodžiai, dailidės, raštininkai, gal fabrikantai ar manufaktūrų steigėjai?

George Willard Croy tapo pirmąja pasaulyje telefono operatore, pradėjusia dirbti Bostono Telefonų Dispečerinėje 1878 metais. Nuo 1920 metų neliko žmogaus - žadintuvo, kuris naudodamas ilgą lazdą trankydavo į duris ar langus. Jo darbas buvo pažadinti žmones ryte tam, kad jie atsikeltų laiku. Profesija neišnyko, atsirado modernesnė versija - įmonės pasamdo asmenį telefonu žadinantį darbuotojus.

Istorijos vadovėliuose teigiama, kad pradėję nuo medžioklės, žvejybos ir rankiojimo jau Tacito laikais (I a.) baltai tapo sėslūs žemdirbiai ir gyvulių augintojai. Archeologiniai radiniai atskleidžia kuo protėviai vertėsi - daugiausia namų amatais. Tikriausiai neišvengiamai vertėsi prekyba, karyba, o gal, plėšikavimu.

Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės laikotarpiu egzistavo rai­ky­to­jai, kurie pri­va­lė­jo pa­ra­gau­ti mais­to, dėl ga­li­mo nu­nuo­di­ji­mo. Įdo­mios pa­rei­gos - vais­kio, nes jis pri­va­lė­jo guos­ti ka­re žu­vu­sių­jų naš­les. Dvare reikalingi sta­li­nin­kai, suo­li­nin­kai, tau­ri­nin­kai ar kaš­te­lio­nai. Vargu šiandien būtų žinomas dro­čius – ­ruo­šian­tis len­tas sta­ty­bai.

Į darbą kaip į šventę…

Foto: Lietuvaitės 1898 m. Šaltinis: East Prussia in old photos

(daugiau…)

Rodyk draugams

Giminės genealogija ir genetika

Džnai tenka atsakyti į klausimą - ar įseserė, įbrolis privalo būti giminės medyje. Sunkus klausimas, bet jeigu jis kyla - vadinasi kažkas šeimoje ne taip. Teoriškai kraujo ryšis reiškia, kad vaikas turi abiejų tėvų genetinę medžiagą. Įvaikinimas paneigia visus genetinius ryšius, tačiau įvaikis susijęs su abiem tėvais per šeimą. Kaip tik todėl ištirta genetika tėra tik vienas dėmuo iš daugelio, formuojančių giminės ryšius.

Iliustracija: R Haplogroupės palikuonių paplitimas. http://en.wikipedia.org/

Kuo šeima skiriasi nuo giminės?

(daugiau…)

Rodyk draugams

Ką lemia mirtis genealogijoje ir kuo sirgo mūsų protėviai?

Džiaugtis — kol gyvi, kol kartu, kol laimingi — džiaugtis šiandien, bendrauti, atleisti, pagirti, patarti, priminti, paklausti… Vis atrodo, kad galima atidėti, kad tai neskubu, kad spėsiu, vėliau paskambinsiu, aplankysiu ir pabendrausiu. Vėliau… Ir nespėjau.

Jei mes gyvename širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes nemirštame. /Tomas Kambelas

Gyvenimas ir dabartis. Mirtis ir praeitis. Į ką būtų galima atsiremti? Kas yra amžina ir tvirta? (daugiau…)

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »