BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Genealogijos klaida ar suklastotas rezultatas

Neseniai nuskambėjo skandalinga žinia Policijos pareigūnas galimai suklastojo dokumentus, kad taptų bajoru“.

Skandalai ar žurnalistų išviešintos sensacingos „tiksinčios bombos“ meta šešėlį ant visos eilės sąžiningai dirbančių žmonių ir institucijų. Viešai aptariamos visokiausios klastojimo versijos.

Viena jų - “pasamdė nevykėlius genealogus ir tie surinko neteisingus dokumentus“.

Klausimas - supainiota netyčia, ar specialiai, kad “pritempti” prie kilmingųjų luomo.

Jeigu Bajorų sąjunga nepatikrino pateiktų dokumentų, kyla klausimas, ar yra ir daugiau tokiu būdu “susiveikusių” kilmingumą įrodančias genealogijas?

Yra daugybė tų galimai, pavyzdžiui:

  1. Galimai, skirtingose vietose žmogus ta pačia pavarde ir vardu gimęs, dargi, tais pačiais metais ir mėnesį ir dieną.
  2. Galimai, supainioti dviejų panašių asmenų gimimo dokumentai.
  3. Galimai, panšūs vieno asmens asmenvardžiai, du, trys vardai, tiek pat pavardžių.
  4. Galimai, Galimai, Galimai…

… jeigu turite savo giminės medį - ar jūs 100 procentų esate įsitikinę, kad visi protėviai priklauso jūsų medžiui?

Pirkote tyrimą, ar patys surinkote archyvinę medžiagą - beveik visada atsiranda netikslumų. Kai mes investuojame į giminės genealogijos tyrimą savo laiką, energiją ar lėšas - tikimės puikaus rezultato.

Bet,

…ši genealogijos tyrimo klaida pasitaiko net profesionalų darbe, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Visais laikais buvo fikcijų, klaidų, aplaidumo ir sutapimų, kurie nulėmė nepageidaujamą arba suklastotą rezultatą. Turiu prieškario laikraščio iškarpą apie bajorų luomą liudijančių dokumentų padirbinėjimus. Bet temą bandau nukreipti į kitą pusę - ar gali būti įdealių giminės medžių?

“Klaidinga jungtis” gali atsirasti gana greit ir kiekvienam tyrėjui. Ne visada tai traktuosime kažkokiu blogo tyrimo metodu.

Esu įsitikinusi, kad daugelis mūsų padaro klaidų.

Abejoju ar iš viso įmanoma sujungti ryšius iš išlikusių metrikinių knygų iki XIX a pradžios?

Visi žinome, kada bažnytinių knygų raštininkai pradėjo įrašyti tėvus į santuokų metrikus, nuo tada tiksliai priskiriami visi sutuoktiniai prie egziztavusių giminių. Kitos galimybės ribotos, nebent išlikę reviziniai ar katalikų sąrašai, dvarų inventoriai. Kaip bebūtų - be dokumentu pagrįstų įrodymų, genealogija tampa nuspėjamų ryšių kūryba.

Ne kartą rašiau, kad tyrimui gali padėti įvairūs šalutiniai dalykai: kelių kartų asmenvardžių paveldas, gyvenamos vietos, įvykių liudininkai, krikšto tevai ir kiti pasikartojimai. Toks duomenų rinkimas ir bandymas jungti galimus giminaičius prie sudaromo giminės medžio yra įdomus ir nemažai pastangų reikalaujantis darbas. Kiek toks tyrimas metodiškas ir moksliškai apibrėžtas, nežinau.

Viena aišku, kas nedirba, tas neklysta.

Žinau, kaip smagu rasti svarbią jungtį, įvykį su gentainio asmenvardžiais, priauginti trūkstamą šaką. Kiekvienas susiduria su abejone, kai dokumantas yra labai panašus į ieškotą, bet kokia nors smulkmena ar detalė neduoda ramybės. Jeigu tyrinėjate daug metų, atsiranda patirtis, nes daugybė papildomų šaltinių, kartas nuo karto patikslina esamus faktus, pasitaiko „sudrebina“ net labai tvirtus giminės namo pamatus.

Galiu pagrįsti šias mintis savo patirtomis nesėkmėmis:

  1. Viena jų – surastas mirties dokumentas nukreipė mane kito bendravardžio vaiko gimimo paieškoms. Vienintelis 9 asmenų šeimos vaikas buvo krikštytas gretimoje parapijoje. Teko keisti gimimo datą.
  2. Priešsantuokinių apklausų knygose randame daug ir svarbios informacijos, bet tai nėra santuoka, tik ketinimas tuoktis. Žinojau gentainės santuokinę pavardę ir buvau nudžiuginta surastu dokumentiniu faktu. Tik po kelių metų, už 200 kilometrų esančioje parapijoje įvyko tikroji jos santuoka. Pati, praėjus keliems metams, atsitiktinai, užklydau į Šiaulių bažnyčios santuokų knygų puslapius ir radau tų pačių asmenų jungtuvių įrašą. Teko keisti santuokos datą ir vietą.
  3. Jau piešiau sudarytą medį ir netikėtai užkliuvau už didelių sutapimų grandinės, kuroje du broliai vedę dvi merginas vienodomis pavardėmis, o vardai panašūs: Marcijona ir Marijona. Teko tikslinti kiekvieno vaiko krikšto įrašą, nes atrodė kunigas painiojo asmenvardžius ir vaikus priskirdavo tai vienam tėvui, tai kitam. Tikrinant mirusiųjų dokumentus, paaiškėjo, kad senelis vedė antrą kartą, ir jo vaikai gimė tuo pačiu metu kaip ir vyriausiojo sūnaus (tėvo ir sūnaus vardai tie patys, o žmonų tik vardus užrašydavo). Teko labai kruopščiai atrinkti „grūdus nuo pelų“. Viename kaime visi gyveno ir jų įvykius liudijo tie patys giminės ir kaimynai.
  4. Ir tokių taisymų vis dar atsiranda.

Pamokanti patirtis ir daugybė surastų įvairių atsitiktinumų, nuvedusių klystkeliais, vis vertė atidėti kiekvieno giminės medžio piešinio projektą. Medį apibrėžiu datomis – seniausio ir naujausio fakto, vėliau, piešiant naują, bus galima sugretinti su anksčiau sukurtais variantais.

Kokį giminės medį įsirėminti?

Kiekvienas savo suformuotą gentainių medį galime nusipiešti, patikėti dizaineriams ir sukurti įdomų medžio projektą, vėliau atspausdintą versiją eksponuoti savo namuose. Tokių medžių projektuose yra daugybė vaizdinių ir grafinių priemonių menamiems ryšiams pavaizduoti. Visi simboliai ir ženklai kuriami grafinėms programoms, tinka genealogijos schemoms sudaryti ir medžių piešiniam kurti. Numanomai giminystės jungčiai nubrėžti -  tinkamiausia punktyrinė linija. Nesant tikriems dėl įkelto fakto ar įvardijimo, galima įrašą pažymėti klaustuko ženklu, piktograma -  apytiksliai, žodžiu – nežinoma ir t. t.

Net jei nesiremdamas tiksliais dokumentais, kažkas atliko genealogijos tyrimą ir susikūrė gimnės medį, tikrai niekam nepakenkė - sau galima daryti ką nori.

Blogiau ir aktualiau ši tema siejasi su viešaisiais giminių medžiais. Šiandieninė dalijimosi funkcija džiugina galimybe greitai ir lengvai sujungti savo medžio šakas su giminiškais, sudarytais virtualioje erdvėje dariniais.

Kuo susirūpino daugelis virtualių genealoginių svetainių kūrėjų ir administratorių?

Klaidinančios informacijos platinamu.

Kažkas paprasčiausiai įkelia savo menamą faktą į sukurtą virtualų medį ir paleidžia į viešą “gyvenimą”. Štai kodėl skelbaimi straipsniai apie tai, kad turime būti ypatingai atsargūs su pateiktų duomenų rinkiniais internete.

Tegiama, kad už neteisingai įvestą asmenį į virtualų giminės medį, kuris gali būti nukopijuotas į kito asmens medį ir plisti labai dideliu greičiu plačiai, turi prisiimti atsakomybę klaidą padaręs asmuo. Tai nėra žaidimas, todėl genealogijos duomenų publikavimas turėtų būti kiekvieno asmens įsipareigojimas rašyti tik patikrintą informaciją.

Štai kodėl svarbu nedaryti skubotų prielaidų ir spėjimų savo pačių tyrimuose, net jei labai panašu į tiesą - neskelbkite viešai to, kas gali suklaidinti kitus.

Jei neturite ir negalite rasti dokumentų, įrodančių ryšio su giminaičiu, geriau pašalinti informaciją iš viešo medžio, nebent aiškiai įrašytumėte savo pastabas apie abejotinus duomenis. Apie tai plačiau:  Family History Daily

Pateikta informacija iš: delfi.lt straipsnio “Neteisėtai bajoru tapusio policijos pareigūno elgesį apibūdino vienu žodžiu: gėda”.

Patiko (0)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą