BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dažniausi lotyniški žodžiai ir terminai

Dažniausi terminai ir išsireiškimai užrašyti lotynų kalba (archyviniuose gimimo-krikšto, santuokų, mirties-palaidojimų dokumentuose).

Nelengva mėgėjui studijuoti senųjų rankraščių lotyniškus tekstus.

Daugiau ar mažiau kito įvairių raštininkų, ilgainiui ir to paties raštininko raštas. Istorinių įrašų kokybei įtakos turėjo rašančiojo atida ar atmestinis rašymas (pavyzdžiui, rašant paskubomis) nuotaika ar charakteris, įmantrumas ar įprotis. Pasitaiko vertikalios tiesios, pakreiptos kursyvu, ar skirtingo dydžio raidės, dažnai didžiosios raidės viduryje teksto. Jomis pradėti tikriniai vardai, kaimų, miestų pavadinimai ir svarbesni bendriniai daiktavardžiai (pvz., nusakant pareigybes). Dokumentikoje gausu tikrinių daiktavardžių, pradėtų mažąja raide arba tame pačiame tekste tas pats tikrinis daiktavardis pradėtas tai didžiąja, tai mažąja raide. Dažnai sujungtos i, m, n, raidės supanašėja ir darosi neįskaitomos, žodžio pabaigoje kai kurios raidės parašytos neaiškiais trumpiniais, kartais daromos įmantrios “kilpos”. Galimos savitu dekoru paryškintos pirmosios raidės, puošiant jas piešiniais ar interpretuojant savitu puošybos elementu, tai lėmė raštininko sugebėjimai, jo estetinis skonis. Be abejo, pagražintas visais puošybos segmentais yra įdomesnis dokumentas, bet nepatyrusiam tyrėjui toks teksto raštas gali tapti galvosūkiu.

Lotynų kalba buvo oficiali bažnyčios kalba (mišiose, rašto dokumentuose) Dokumentų raštvedyboje buvo laikomasi tam tikros tvarkos. Rašto įvairovę lėmė raštininkai, naujovės ir tradicijos bei įvairūs veiksniai. Neretai raštininkai greta įprastų imdavo vartoti kitokius vienos ar kitos raidės variantus, nebūdingus puošybos elementus.

Raidė s turi kelis užrašymo variantus: s, S, ∫; raidė v kartais kaitaliojama raide w arba u; raidė z - Z, z, ɀ,ʒ; raidė ž - ẑ, ź, ƶ, Ź; bß, Ɓ, ɓ; f raidė užrašoma Ḟ, ḟ, ᶂ, kartais ɸ; j - ɉ, ʝ, ɟ; l - sunku atskiri ł ir t rašybą Ḹ,  Ł, ł, ɫ; n - Ń, Ƞ, ƞ, sutinkamos ir kitos raidžių variacijos.

Perrašant asmenvardžius ir vietovardžius rekomenduojama perteikti taip, kaip jie parašyti rankraštyje, gal būt pakeičiant y į j (pavyzdžiui, Mikolay - Mikolaj, Remigolskiey - Remigolskiej), x - ks (Onixty - Oniksty). Lietuviškų vietovardžių formas geriau rašyti originaliai, nurodant datą ir dabartinį pavadinimą, bet išnykusių ar neidentifikuotų smulkesnių vietovardžių lietuviškos formos lieka nežinomos.

(daugiau…)

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »