BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Savi ir svetimi vardai

Kalbėdami apie protėvių tradicinius senoviškai skambančius vardus, prisimename kaip vadino močiutę, kaimynę, prosenelį. Kartais išlikęs neįprastas variantas, net nežinomas tikrasis vardas, visi prisimena kaip asmenį vadino to ir užtenka. Agafonas ar Agatonas? Motiejus ar MataušasRemis, Cilė, Mutis, Vladzė ar Ganafija - koks tikrasis jų vardas? Ar renkant vardą buvo atsižvelgiama į tam tikrą žmogaus savybę, vardo reikšmę. Ar jų vardai atsitiktiniai praeities ženklai, ar tam tikri žmonių įvardijimo kodai? Dabar ieškoma vardo reikšmių, tapo madinga rinkti neįprastus, retus vardus.

Įvairi rašyba

Bažnytinėse knygose vardai varijavo nestipriai, nes vardų rinkinys buvo apibrėžtas, jie buvo lotynizuoti. Mes galime suabejoti tokiu teiginiu, nes realiame gyvenime ir išlikusiuose dokumentuose galime surasti daugybę vieno vardo užrašymo variantų. Kapinėse ant senųjų paminklų iškalti asmenvardžių įrašai liudija buvusių vardų įvairovę, randame klaidingų, tarmiškų arba senovinių vardų.

Foto: Kulų kapinės. 2013 m.

Keletą sutrumpintų vardų variantų aptariau su giminaičiais ir draugais, kitus radau internetiniuose forumuose, gavau laiškų su klausimais ir patikslinimais. Pasidomėjau tų vardų kilme ir istorija.

————————————————————————————————–

…”o kokie įdomūs trumpiniai? beje, Bašelės variantas man naujas, nors domiuosi Žemaitijos regionu“………
Mano bočiaus kaime Barborą vadindavo - Barbe, Boše, Uršulę-Oršė, Kotryną- Kuotryna, Kuotrė, Anelė- Anė, Marijona- Mrė, Veronika- Verė. Esu pastebėjęs, kad senojoje Žemaitijoje visi vardų trumpiniai gruboki, statūs, jokių malonybinių ar pagražintų”. ……….
reikia sutikti, kad to statiškumo yra, bet čia manau tik dėl paprastumo, kad greičiau prisikviest ar pan. kai norėdavo, ir gražiai kreipdavosi. Oną manieji vadindavo Vuonele, Marijoną - ir Mare ir Maryte” Hiliarijų vadino Lerkumi.
O Aukštaitijos kaime prisiminta, kad Veroniką - Vuoronele vadino, Pertę - Petruonele. Tokią Teresę - Teresiute praminė, Eleną - Aliute. Adomo žmonos niekas vardu nevadino, tik Adomiene. Apoloniją - vadindavo Apalionija, trumpino - Apalia, Efemiją - Apemija. Antaniną - Untose, Teofiliją - Tapilija, Ksaveriją - Seva, Liucijoną - Liuse, Elvyrą - Alvyra. Vyrus: Leoną - Levonu, Levuku, Boleslovą - Bolium, o Aloizijų - Alyzu, Juozapą - Juzuku, Antaną - Untuliu, Untaniuku, Vladą - Ladzium vadino.
Iš nepaminėtų: Melisą trumpino Melė, Emiliją - Mile, Anastazija buvo Nastė, Steponas - Stapė, Elzbieta - Alžbieta, Eufrozina - Frosė arba Frasia, Petronėlė - Petrė, Petrutė, Sofija - Zosė, Pranciška - Franė, Felicijona - Felė, Felicijonas - Felius ir Feliukas, Eleonora - Leonora, Nora, Marija - Maria, Mariutė….
…Barborą - Barbute, “na šitas vardas tai tikrai ne mažam vaikui vadinti, jis tinka tik senelėm”.

————————————————————————————————–

Vienodi, panašūs ir skirtingai užrašyti vardai genealogams tampa tikru rebusu. Gyveno vienu vardu, gimė - kitu, dokumentuose - trečias. Teko ieškoti gentainių, kurių tėvai ir vaikai vedė merginas ta pačia pavarde ir panašiais vardais Marijona ir Marcijona. Kunigas, rašydamas gimimo ar mirties įrašus, painiojo motinų vardus. Nesuprantama kieno vaikas mirė: Juozo tėvo ar Juozo sūnaus - tas pats kaimas, ta pati motina.
Daug kartų aiškinausi surastų gentainių vardų užrašymus, ieškojau kokiam kalendoriniam vardui galima priskirti - tikslinau pagal gimimo datą. Gal būt kam nors padės mano surasti šaltiniai, nuorodos viešinamų lietuvių onomastikos mokslo darbų, seni kalendoriai, vardynų svetainės. Apie vardų žodyną rašiau Temoje.
Onomastika tai atskira leksikologijos mokslo šaka , kuri tiria asmenvardžius, vietovardžius ir kitus tikrinius vardus. Jos tyrimų sritis - žodžių reikšmės, kilmė, vartojimo sferos, raida. Pagal kilmę žodžiai skirstomi į savuosius žodžius ir skolinius. Savieji žodžiai, arba vediniai, sudaro seniausią kalbos žodyno klodą. Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai ar kalbos elementai. Kaip susidarė tokia gausybė vardų užrašymų įvairovė? Vienas iš veiksnių - vardus sudaro keletas skirtingos kilmės ir nevienodo senumo sluoksnių. Pabandykime praskleisti šį storą, laiko “dulkėmis” užneštą sluoksnį.

Įdomi statistika: Daugiausia variantų randama Jadvygos ir Elzbietos vardų užrašuose: Edviga, Jedwiga, Gedvigis, Giedwiga. Elžbieta, Elisabetha, Elizabeta, Elisabeth, Helizabeta, Jelizaveta, Elizaveta.

Asmenvardžių formų įvairavimo priežastys

Skirtingose kalbose - skirtingas vardynas

Elena (lietuvių), rusų kalba užrašomas - Элянa, bet rusiška šio vardo versija yra Гелена, trumpiniai - Лена, Олёна, Алёна, Леночка, Еленя, Еля. Helene ( Ἑλένη) graikų vardas tikriausiai kilęs iš žodžio, reiškiančio “fakelas”. Helena (lenkų, vokiečių, olandų). Helen (anglų) mažybiniai - Ellie, net Nell, Nelle, olandai turi Helen mažybinių vardų versijas  - Heleentje, Lenneke ir Len. Elene (gruzinų); Eliane (Italų, ispanų ir portugalų); Helena ir variantas Eliina (suomių) trumpiniai - Ellu, Elli, Heljä, Hellu, Lena. Serbų Jelena trumpinama - Jeka ir Lela.

Henrikas (lietuvių). Germanų kilmės vardas Heinrich, kuris sudarytas iš: haim “namo” ir ric “taisyklė”, taigi “namų valdovas”. Vardo variantai: Hendrik, Henrik (Danijos, Vokietijos, Estijos); Hendry (škotų); Lietuvoje sutinkami variantai Henrikas, Herkus ir Enrikas - įrašytas 1914 m kalendoriuje, kuris artimas vardui (italų kalboje) Enriko; Américo, Henrique (portugalų); Harri (Velse); Henrikki (suomių). Kuris vardo užrašas yra taisyklingas? Tradiciškai h varduose yra vadinamas skoliniu, (taip kaip Helena - Elena; Hiliarius-Giliarijus), bet Lietuvoje nusistovėjo Henrikas versija.

Vardo Tadas lotyniškas užrašas Thaddeus atitinka - Tad, Thad (Anglijos) sutrumpintus vardus; arba Taddeo (Italijos), Tadeusz(Lenkijos); T pakitusi į F - Фаддей(Rusijos). Lietuviškų vardų sąrašuose Tadaušas nerastas, nebent šnektose.

Tam pačiam asmeniui užrašomi skirtingi vardų variantai (trumpinti, tarminiai, klaidingi)

Nežinau ar moteriškas vardas Genoveta, įrašytas 1914 m kalendoriuje atitinka panašų - Genovaitė? Kodėl Henrika dažnai vadinama Gene, Genute, Genovaite?

Maria-Marijona? Vardai Marija ir Marijona: abu yra dažni senuose vardynuose, abu panašios kilmės – Marija kilo iš hebrajų vardo Maria. Rašomas: Mariya/Мария/Маръя, Мария (Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje); Maria, Marika, Maryla (Lenkijoje). Marijona sudarytas iš dvigubo vardo Maria-Anna. Marianna (Lenkijoje), Марианна (Rusijoje), Mariamne (Portugalijoje).

Rita-Margarita? 1914 m kalendoriuje - Margarieta. Vardas Margarita (iš graikų “Perlas”) - Ispanijoje, Lietuvoje trumpinamas į Rita. Маргарита(Bulgarijoje); dar labiau varijuoja Danijoje - Margareta, Margit, Margrethe, Grete, Grethe, Margarethe, Merete, Meta, Mette, Rita. Lenkiško vardo versijoje r raidė keičia savo vietą Malgoržata, panašiai rusų Маргарита gali būti užrašyta Малгорета/Малкгорета.

Vardai užrašomi skirtingais raidynais, arba su klaidomis

Lietuviška raidė a rusų, lenkų kalbose kinta į o ir priešingai o į a.
Pavyzdžiui: miesto užrašas Panevėžys - Поневеж. Vardai Algirdas - Ольгердъ, Jogaila - Jagełło. Rusų kunigaikščio vardas Олег prūsų kalboje Olgis, atitinka lietuvišką Algis, Ona - Anna, bet rusų kalboje - Ганна.

Woldemar-ValdemarasLietuvių kalbos raidyne nėra raidės w ir ją atitinka raidė v, pvz. Vardo Valdemaras, Voldemaras, variantas Valdemar (Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje) tai skandinaviška vardo forma kilo iš vokiečių Waldemar, reiškiančio “taikos valdovas”, lenkiškas turi Włodzimierz versiją, kuri panaši į Vladimir, arba Владимир/ь (Serbijoje, Bulgarijoje, Makedonijoje, Rusijoje). Sutrumpintas - Valdas, panašiausias į Valdis (Latvijoje), bet kartu į lenkų Walduś, ar Valto (Suomijoje).

Iagnieška-Agnieška? Lietuviškas Agnietė. Vardo Ignieška užrašas panašus į klaidingai užrašytą Agnieška vardo versiją, bet lenkiški Jagienka, Jagna, Jagusia variantai, sudaro galimybę atsirast prielaidai, kad galėjo būti mažybinio vardo užrašo versija. Dar vardo trumpinys Ines yra italų, ispanų prancūzų kalbose. Rusijoje yra Ягнешъка/Агнесса versijos, Agnetha (Švedijoje) visi kilę iš graikų vardo Hagne (Άγνη) žodžio hagnos, reiškiančio “skaistus; šventas.”Kitas panašus užrašo variantas Egnatius (romėnų) vėliau pakitęs į (lotynų) Ignis, davė pradžią vardui Ignatius, (Vokietijoje) Ignatz, Ignazijo (Italijoje) panašos moteriškam - Ignacja (Lenkijoje).

Bazilijus-Vasilijus? Basilius (Graikijoje), reikšmė - “karalius”, kito į Basilio (Italijoje, Ispanijoje); Vasili, Vasiliy, Vasily, Vassily, Васили (Rusijoje), Василь (Ukrainoje).

Laurentijus-Laurynas? Iš lotynų žodžio laurus kilo Laurentius - turi daugiau versijų Lars, Laurens, Lourens, Lau, Rens (Danijoje); panašiai (Norvegijoje) Lars, Lorens, Laurits, Lauritz, kitoks Lorenzo (Ispanijoje), Лаврентий (rusų kalboje), Lenkijoje vardo pirma l raidė transformavosi į w Wawrzyniec.

Vienodai užrašomi vardai turi skirtingą kilmę ir reikšmę

Dalia 1) ispanų (Lotynų Amerikos) vardas, kilmė iš Dahlia nacionalinė Meksikos gėlė. 2) lietuvių (Baltų mitologijoje Dalia reiškia sėkmę, lemtį) 3) hebrajų kilmės vardas Dalia reiškia “išsišakojimas”.

Vardai, užrašomi skirtingai, bet perskaitomi panašiai, turi skirtingas reikšmes

Rūta. Vardas reiškia tyrumą, rūta - kartus vaistinis augalas, kuris Lietuvoje yra tautinis nekaltybės simbolis. Ruth - senovės hebrajų vardas, reiškia “grožis”,“draugas” (vartojamas anglų , vokiečių , švedų , norvegų , danų); Rut - (vartojamas švedų , vokiečių , italų , ispanų); Руфь (rusų kalboje).

Skirtingai užrašomi įvairių kalbų vardai turi tą pačią reikšmę

Laimis-Feliksas-Čėsna. 1914m kalendoriuje - Peliksas. Pavyzdžiui lotyniškas Felicianus reiškia “laimingas, sėkmingas”. Kitose kalbose vardo variantai: Félicien , Félix (prancūzų); Felice, Feliciano (italų), (lenkų) Felicijan, o (rusų kalboje) Феликс. Lietuviškame vardyne Feliksas turi kitą šio vardo versiją - Čėsna, kuris lenkiškai rašomas Szczęsny. Ta pačia reikšme yra dar vienas lietuviškas vardas - Laimis. Moteriškas vardas Laima (Latvijos ir Lietuvos) lemia “sėkmę”, mitologijoje ji yra likimo deivė, skatinanti pasirinkti teisingą išeitį susitaikant su savo likimu.

Žvorūna-Diana, Gabija-Vesta. Mitologiniai vardai prigijo ir išliko lietuviškame vardyne. Pavyzdžiui, nepopuliarus vardas Žvorūna, buvo medžioklės ir miškų deivė, artima romėnų Dianai. O Gabija – ugnies deivė, kurios vardas vienas dažniausių šiuolaikiniame mergaičių vardyne, pagal reikšmę panašus į Romėnų Vestą, židinio deivę, graikų Hestia.

Aušrinė-Venera-Afroditė. Ryto žvaigždės deivė Aušra atitinka Romėnų meilės deivę Venerą, kuri yra Saulės planeta, maksimaliai ryški prieš pat saulėtekį. Venera yra Albanijos, Azerbaidžano, Bosnijos, Bulgarijos, Kroatijos, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos užrašymo forma. Romėnų vardas užrašomas Venus - jis atitinka graikų meilės deivę Afroditę, lotynų kalboje Aphrodisios, bet graikų vardo užrašas Aphrodite (gr. Αφροδιτη) sudarytas iš afros “putos” ir dity “pasinerti, augti,” taigi reiškiantis “prisikėlė iš putų.”

…Lietuviški vardai populiarėja. Argi?

Spaudoje perskaičiau eilutę “vis daugiau Lietuvos porų kūdikiams parenka būtent lietuviškos kilmės vardus”. Pasidomėjau statistika, 2013 metais pirmame trejetuke - dviejų lietuvių deivių vardai: Gabija ir Austėja. 2009 metais maždaug kas penktam kūdikiui skiriamas lietuviškos darybos vardas - Saulė, Ugnius, Goda, Sniegė, Aušrinė. 2013 metais suteikiami naujai sukurti vardai: Nemunas, Žaibas, Bangimantas, Žasminė, Šalnė. Deja, XVII-XIX a. tokių vardų nebuvo. O kokie seniausi lietuvių vardai?

Galima pasižvalgyti naujoje Valdovų Rūmų ekspozicijoje, ten sudaryta visų kunigaikščių genealogija. Virtualioje erdvėje istorikai skelbia seniausius lietuviškus vardus, žodynuose aiškinama jų daryba. Suradau Lietuvos kunigaikštyčių vardus: Kęstučio žmona Birutė, duktė Marija. Vytauto pirmoji žmona Ona, su Ona Sudimantaite turėjo dukterį Sofiją.  Sofijos Vytautaitės duktė - Anastazija. Kiti vardai: Gaudemunda, Danutė Elžbieta, Aldona. Kena Joana, Vilheida Kotryna, gražuolė Ringailė. Jogailos sesers dukra nepaprasto grožio ir vardo - Cymbarka. Julijona. Karalienė Morta. Kurie moterų vardai lietuviški?

Moterų XVI a. vardai

Danutė Ona - Kęstučio duktė (Vytauto Didžiojo sesuo)
Ringailė - Kęstučio duktė (Vytauto Didžiojo sesuo) apsikrikštijusi Elzbietos vardu
Jaunė - Gedimino žmonos vardas
Aldona Ona - Gedimino duktė
Daumilė/Elzbieta - Gedimino duktė
Aigustė Anastazija - Gedimino duktė
Kitos dvi Marija, Eutemija Marija - Gedimino dukterys pagoniški vardai nežinomi.
Birutė - Kęstučio žmona

1464 m. Vilniaus vaivada Alekna Sudimantaitis vedė lenkę Jadvygą.


Iliustracija: Aleksandras ir Elena (Decius L. J. “De Jegellonum familia”, Krokuva, 1521; Vilniaus universiteto biblioteka).

Lietuvos didikų vardai


Iliustracija: Algirdo pirmoji žmona Marija./wikipedia.org
Algirdas/Algard/Olgerdus/Olgerth; apie (1296–-1377), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1345).
Aldona Gediminaitė Jogailienë - 1325 m pakrikštyta Onos vardu. Aldona Ona buvo Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo žmona.
Bilgenis/Bilgieny; min. 1382), Prokšos, Jogailos taurininko, brolis.
Brutenis, žynys.
Boruta (?–-1248?), sūduvių kunigaikštis.
Buska/Busko; min. po 1366), lietuvių būrio vadas mūšyje su kryžiuočiais Maišiagaloje.
Butautas Henrikas Kęstučio sūnus, Gardino (?) kunigaikštis.
Butigeidis/Butegeidis (vok. Butegeyde), (rusėn. Budikid) Lietuvos didysis kunigaikštis.
Butvydas/Butivydas/Putavyras/Pukuveras (balt.: Будзівід) Lietuvos didysis kunigaikštis.
Dangerutis/Daugėrutis/Daugerutis/Daugirutis - Lietuvos kunigaikštis.
Dargis/Dorge; min. prieš 1261), Sembos prūsas.
Daumantas/Domantas (?–-1299), Nalšios, nuo 1266 Pskovo kunigaikštis.
Draika/Drayko; min. 1301), lietuvis, Aukaimio pilėnas.
Daujotas - vienas iš 5 vyresniųjų lietuvių kunigaikščių.
Gaudimantė/Gaudemunda/Гаудемунда (Гаудиманте) Lietuvos valdovo Traidenio duktė, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II gavo krikščionišką Sofijos (lenk. Zofia) vardą.
Gediminas - Lietuvos didysis kunigaikštis
Elzbieta/Elisabeth; apie 1334–1361), lenkų karaliaus Kazimiero III Didžiojo ir Aldonos (Onos) Gediminaitės duktė.
Jaunutis, Lietuvos didysis kunigaikštis (1341–-1345), jauniausias ar vienas jauniausių Gedimino sūnų.
Jaunutę Agnietę Bielskaitę kunigaikštytę, Algirdo provaikaitę vedė Kijevo vaivada Jonas Chodkevičius.
Jazbutas/Jesbuto Lethowinus; min. po 1290 ?), lietuvis.
Jonušas, Mozūrų kunigaikštis (1329-–1429).
Jogaila Vladislovas II/Iagello/Jagiełło/Wladislaus; (apie 1351–1434), Lietuvos didysis kunigaikštis  (1377–-1381, 1382-1392) ir  Lenkijos karalius (nuo 1386).
Kaributas/Korybuth (apie 1380 stačiatikiškai pakrikštytas Dmitrijumi; (?– po 1404), Algirdo sūnus.
Karigaila/Kazimieras (1350-1390), Mstislavlio kunigaikštis, Algirdo sūnus.
Seversko Naugardo kunigaikštis (iki 1393).
Kęsgaila, [Mykolas Kęsgaila Valimantaitis] (Kinzgalo ?–1450), Ukmergës, Žemaitijos seniūnas, Vilniaus kaštelionas.
Kęstutis/Keystuth/Kestutus/Kynstud/Kynstut/Kynstuten; (apie 1300–-1382), Trakų kunigaikštis, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1381).
Karijotas Michailas - Gedimino sūnus, Naugarduko valdytojas.
Lengvenis/Langwinus/Lengewin, ist. šaltiniuose min. 1242–-1260, Mindaugo seserėnas, Lietuvos kariuomenės vadas.
Linkus (min. 1271), Pagudės sukilėlių kariuomenės vadas.
Mansveldas/de Mansveld/von Mansfelt; min. 1368–1370), Ragainës komtūras.
Mantvydas Gedimino sūnus, Kernavės ir Slanimo valdytojas.
Manvydas Albertas(† 1423) savo padėtį sustiprino vedybomis su tikėtinai Vytauto žmonos Onos seserimi.
Margiris/Marger; min. 1336), karalius, lietuvių vyriausiasis vadas.
Maudelis/Maudelo; min. 1274), Tirsko, Vėluvos pilininko, sūnus.
Mindaugas/Mendogus, Myndowe; (?-–1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1236), karalius (nuo 1253).
Nameisis (min. 1279), Žiemgalių vadas.
Narimantas (?–1348), Pinsko, Polocko, Naugardo kunigaikštis
Ringailė - Kęstučio duktė, tapo Mazovijos kunigaikščio Henriko žmona. Antrą kartą ji ištekėjo už Moldavijos kunigaikščio Aleksandro Gerojo.
Stekšys/Steksė/Stakys/Stejkint/Stekintas/Stegikintas/Stegutas (m. 1214) - galimai Daujoto tėvas, vienas iš lietuvių kunigaikščių.
Švarnas (krikšto vardas Jonas).
Tautvilas Konradas, Kęstučio sūnus, Naugarduko valdytojas.
Traidenis - Lietuvos didysis kunigaikštis (1268 - 1282?)
Traidenis - Gaudimantės sūnus: Mazovijos kunigaikštis, motina pavadino pagonišku senelio Traidenio vardu, kito sūnaus vardas buvo Zemovitas (Ziemowit).
Treniota - Lengvenio ir Mindaugo sesers sūnus. Lietuvos didysis kunigaikštis.
Vaidotas - Kęstučio sūnus.
Vaišelga /Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas - Mindaugo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis.
Vaišvilas - Kęstučio sūnus.
Viligaila - vienas iš lietuvių kunigaikščių.
Vilgeidė/Katerina (1350-1422), Algirdo duktė.
Vytenis - Butvydo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis.
Živinbudas/Gimbutas - vienas iš lietuvių kunigaikščių.
Žvelgaitis/Svelgates (1205 m.) - pirmasis žinomas lietuvių kunigaikštis.

“Lietuvos didžiųjų kunigaikščių karūnavimo iškilmėse giedamomis vardą šlovinančiomis giesmėmis gamtadievystės žyniai ir vaidilutės pakylėdavo didžiuosius kunigaikščius į kosmogeninę hierarchiją. Didžiųjų kunigaikščių vardų galybė buvo įtvirtinama per ypatingas ceremonijas, apeigas ir ritualus. Mes, baltai, senovėje buvome vadinami ugnies garbintojų arba kerėtojų tauta. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir karalius Mindaugas savo vardo magiškųjų galių įgijo per apeigas šventųjų ąžuolų, šaltinių apsupty, prie degančios amžinosios laisvės ugnies, kurstytos skaisčiosios vaidilutės ir vyriausiojo žynio. Vytautas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Švitrigaila, Skirgaila ir kiti kunigaikščiai užėmė aukštesnę vietą – kažkur tarp žemės karalių ir dangaus valdovų. Žynys Lizdeika klūpojo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą, o krivis Vaidila prieš Vitebsko didįjį kunigaikštį Algirdą, o vėliau Romos popiežius klūpos prieš Karolį Didijį. Senieji ir naujieji didieji Lietuvos kunigaikščiai, kurių žemės nuo Rusijos iki Ukrainos ir dar toliau, įsivaizdavo esą Perkūno įpėdiniai. Atlikdami jiems deramus vardo ir pareigų pašventinimo ritualus, žyniai ir vaidilos prisimindavo garsių jų pirmtakų – milžinų vardus, kurių dosnumas leido puoselėti Lietuvos valstybės didybę. Prigimtinio lietuvių tikėjimo dainiai – žyniai ir vaidilos norėjo ir tikėjo, kad jų valia dievams ir deivėms aukojamuose daiktuose būtų išreikšta tam tikra apeigoje dalyvaujančio asmens vardo kilmės ir galios (magijos) estetika. Vardas kaip užkeikimas, kaip mitinė legenda”. Rašo dr. E. Mažintas (nuoroda žemiau).

Kada sakoma, kad moterų senųjų vardų paveldas nelabai įdomus, mažai gražių vardų tinkančių moderniai gyvensenai, noriu prieštarauti. Vilgeidė, Gaudimantė, Daumilė, Aigustė, Ringailė - tikrai puikūs, nes stiprūs, originalūs ir surinkti iš kunigaikštyčių paveldo. Teko girdėti, kad lietuviai vaikams pradeda rinkti vardus pagal gyvenamą regioną, arba pagal protėvių kilmės vietą. Ieškoma Skalvijos, Žemaitijos tradicinių vardų, Dainavos jotvingių, Kuršių vikingų žinomų vardų. Pagaliau, pavardės: Narvidas, Butvila, Mineika, Josmantas, Milvydas, Vaišnoras, Skauvidas, Mingaudas - grąžinkime jas į vardus. Pradėjau rinkti seniausias pavardes, sudarytas iš baltų asmenvardžių, stebiu jų paplitimo vietas, bandau surasti galimas ribas.

Pastebėjau, kad Žemaitijos regiono gyventojų asmenvardžiai sudaryti iš įdomių, nieko man nesakančių žodžių, sunkiai nuspėjamos prasmės, neįprastų sandų junginių ir įvairios darybos. Domėjausi kai kurių baltų tikrinių vardų (toponimų, hidronimų, antroponimų, oikonimų, mitologinių vardų, asmenvardžių) daryba. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose sutinkami įvairiai sudaryti vardai ir pavadinimai. Labai dažni žodžiai iš priešdėlių, priesagų, galūnių vedinių, pirmo arba antro jų sando, arba sudurtiniai iš kelių sandų. Skaitydama prūsų kalbos žodyną, pastebėjau, kad kai kurios XVI-XVII a. pavardės, surastos vakarinėje Lietuvos dalyje, gali būti sudarytos iš prūsų kuršių, latvių tikrinių žodžių.

…apie paveldėtą leksiką

Pavardė Alsys/Alsis(Viekšniai); Alseika/Olseiko (Mosėdis) pavardžių žodyne aiškinama plg. lietuviški žodžiai: alsas, ilsimas, nuovargis, alsuoti, tikriniai: Alsa, Alsė, Alsėta, Alsinta, Alsupis. Prūsų kalboje panašūs Alsante, Alsebut, Alsune, Alsut, Alsys, latvių Alst, Alsava, Alsupes.

Pavardė Apulskis/Opulskis (Seda, Mosėdis ) Tikriniai žodžiai - lietuviški Apuolė, Opulė, kuršių Apole, Apele, Appule, latvių Apulitis, Apuli, prūsų Appol, Appolz. Yra abejonių, kad oikonimas gali ir nebūti baltiškas.”Vietovardis lietuvių, žemaičių ar kuršių kalboms nebūdingas”, teigia istorikas Rimantas Matulis. “ši vietovė yra netoli jūros, kur dažnai lankydavosi romėnai. Išlikę duomenys iš devintojo amžiaus vikingų žygių rodo, kad tada Apuolę jie vadino Apulia, o kaip tik Apulija ir dabar vadinasi provincija Pietų Italijoje”.

Pavardės Tautvidas/Tautwid (1704 Skuodas); Taučius/Тaучюc (Skuodas). Tikriniai žodžiai - lietuviški Tauginas, Taurimas, Tautvidas, Tautvaišas siejami su liet. tauta. Prūsijoje yra gyvenvietė Tautvad, panašūs žodžiai: Tautegal, Tautemille, Thawte, Tautenne, Tautike, Taucze siejamus su prūs. tauto „kraštas“.

iš algas, atitinka alga (liet.) reiškia atlyginimas
Prūsų: Algam, Algard, Algaude, Algutte, Algecz, Wan-alge, Wiss-alge
Lietuvių: Algirdas, Algminas, Algimantas, Visalgas.
iš sandų ar-but-
Prūsų: Arbute, Eybuth
Lietuvių: Butrimas, Butginas, Eibutas
Žemaitiška pavardė Abrutis panaši į prūsiškus tikrinius žodžius.
iš ar-vaid-
Prūsų: Arwayde, Erwayde, Weyden, Waidenne, Waydico
Lietuvių: Vaidenis, Vaidminas
Prūsiški tikriniai žodžiai artimi lietuviškam vardui Arvydas.
iš ar-vil-
Prūsų: Arwil, Wylutte, Willike
iš as-
Prūsų: Assagawe, Asgan
Lietuvių: Asinis, Asavas, Asys, Ašmantas
Kuršių: Assecken, Asen, Assiten
Asas/Asevicz pavardės kilmės LPŽ nėra, bet panašių tikrinių baltų žodžių daug.
iš au-
Prūsų: Awgons, Auleps, Augolt, Autrime,
Lietuvių: Aumantas, Aurimas, Aušilas

Sudarytas mokslininko V. N. Toporovo prūsų žodynas praverstų kiekvienam ieškančiam savo asmenvardžio kilmės, konkretaus tikrinio žodžio išaiškinimo. Jame galima palyginti asmenvardžio formų įvairovę, istorinius procesus, reikšmių kitimą, bei atitikmenis lietuvių, prūsų, latvių, rusų kalbose.

Žemaitijos diduomenės vardai

Argelis (Argel)
Asteika (Hosteike)
Ašleika (Hosleyke)Bareikis (Bareyke)
Bimantas (Bimunt)
Brustys (Bruesthe)
Butautas (Buthout)Dalna (Dalna)
Daukša (Dawchs)
Daukutis (Dawkutis)
Dirkštelis (Dirkstel)
Dramutis (Dramutte, Drowmutti)
Dravenis (Drawenne)Eikutis (Eycutte)
Eimantas (Eymund)
Einorius (Eynur)
Eivydas (Eywida)
Eivildas (Eywild)
Erimas (Erim)Gailedgidas (Gaylegedde)
Galminas (Galmin)
Gapšys (Gopsz)
Gelba (Gelba)
Gelutis (Gelutte)
Gelvonas (Gelwan)
Getas (Getez)
Ginčė (Gyntsche)
Girgutis (Gerkotte, Gergutt)
Girstautas (Girstawt)

Jasutis (Jassuden)
Jaušys (Jawsche)
Jawirtas (Jawirte)
Jodeika (Jotheke)
Jodikis (Jodike)
Jotkys (Jotkys)

Kandbutas (Kandbuth)
Kelpša (Kelpse)
Kybartas (Kyburt)
Kimantas (Kymunt)
Kirklys (Kyrkly)
Kirkutis (Kyrkutte, Kircutis)
Kitundas (Cytund)
Klausigaila (Clawssegail, Clawsigal, Clausigal, Clausgel)
Knepa (Kneppe)
Kušleika (Kosleike)

Laikintas (Laikynte)
Lauksvydas (Louxtined, Lawgtzwid)
Lukotė (Lukotte)

Mazbutas (Maisebuth)
Mileika (Myleyke, Mileyke)
Mingaudas (Mynnegawde)
Minigaila (Mynnegail)
Minimantas (Minimunth)
Mišeikis (Misscheyke)

Nadabas (Nadobe)
Nataras (Nathare)
Nigaila (Nicael, Nygail, Nigal)

Pamplys (Pampli)

Ragelis (Ragel)
Ramontas (Ramont)
Rėkutis (Roeukutte, Ruckunde)
Romeika (Roymeyke)
Ropė (Reppe)
Rosteika (Rosteyke)

Sagintas (Sagynthe)
Saugutis (Sagotte, Sowgutte)
Sirtautas (Sirtawt)
Skaudiktas (Scawdicth)
Skutas (Skutez)
Skvaibutis (Sqwaybuth)
Stangys (Stonge)
Sungaila (Sungaila)
Surtenis (Surthen)

Talutis (Talutte)
Tidikis (Tiddika)
Tyla (Tilen)
Titakas (Thitaco)
Tuteika

Vaidenis (Waydenne)
Vaidotas (Waydotte)
Vazbutas (Wasebuth, Wazebuth)
Vėbra (Webra)
Vidas (Wide)
Viešė (Wesche)
Vilaudis (Wilawde)
Vizbaras (Wezebar, Wissabor)
Vizginas (Wissegen, Wyssigin)

Zundys (Sunde)

Žaudys (Zawden)
Žilpa (Zilpe)
Žvalgenis (Swolken)

Linksmai

Viename forume radau pasiūlymą vaikų vardus sudaryti iš tėvo ir motinos vardų raidžiųAndrius+Tėja = AtėjaTatjana+Vidas = Tvidas. Iškeltas klausimas: tai tada kas per darinys gautųsi Gintare + Rimgaudas= Targaudas? …Simona ir Mindaugas žadėjo dėti Simgaudas vardą…   lyg gaudyti vėją laukuose: Irmtaura, Liutirma, Taurama, Mindginija, Virdmindas, Vermarius, Marnikas, Velmina, Lugaris. Morta + Romas= Mormas! Momas?…Urtė +Tomas = Urmas! …vaiko vardą išrinkom Aurmandukas. Originalu!

Šių vardų daryba iš vardų elementų, atrodo lyg žaidimas… din, dan, dun. Taip kinta naujausias vardynas, kas supras kaip juos užrašyti ir kokia naujo vardo kilmė? Gal nebebus skirtumų. Asmenvardžiai ims ir pavirs į bereikšmius ženklus.

Parengta pagal internetinę prieigą. Adresai: behindthename.com; ualgiman.dtiltas.lt; 20000-names.com; “1914 m Ūkininko kalendorius”-Šaltinis epaveldas.lt; V. N. Toporovas /Prūsų žodynas/1975/ Šaltinis inslav.ru; forum.istorija.net; “Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos”  Antanas Ivinskis, 2004 m. Aidai; lndp.lt/diskusijos; donelaitis.vdu.lt; diskusijos.patriotai.lt; istorijoszurnalas.lt; LPŽ; mokslasplius.lt Mes Baltai.

Patiko (5)

Rodyk draugams

komentarai (7) to “Savi ir svetimi vardai”

  1.   Cijunas
    Gruodis 5th, 2013 | 13:00

    Sveiki,
    gal ne į temą, bet Dubingių parapijoje labai populiaru būdavo duoti du vardus. Gimdavo su dviem, o po to eidavo per gyvenimą tai su vienu, tai su kitu. Ieškant metrikose ar sąrašuose taip pat tenka pasikankinti, kol iššifruoji, kad tas pats žmogelis užšifruotas. Marianos su Marcijonom tai pastoviai maišomos, kaip ir Laurynai su Wawržyncais.

  2.   elena
    Gruodis 5th, 2013 | 17:05

    Viskas į temą.
    Labai daug klaidinančių dalykų tose knygose. Jau rašiau, kad tris knygas peržiūrėjusi ir radau vis kitokius įrašus. Trys šaltiniai - trys variantai. Vardas tinka, tai pavardė pakeista, tai kilmė nepažymėta, arba asmuo kitu vardu užrašytas. Vieną giminę surinkau iš kelių knygų, nes santuokos metrikoje vienas vardas, šio vyro pirmagimio krikšto metrikoje - kitas, kol 4-tam vaikiui gimus, abu vardai surašyti. Tuo metu gyveno jo brolis, kurio antras vardas sutapo su pirmuoju vyresnio brolio vardu. Taip klaidžiojau tarp panašių žmonių. Neišlikę knygos neleidžia sukurti pilnų jungčių, todėl medyje atsirado punktyrų.
    Visi aptariami nesklandumai, manyčiau, padeda kitiems susigaudyti, išvengti didesnių klaidų.
    Lingvistai savo straipsniuose tai pripažįsta, jiems būtų didelė pagalba, jei galėtų mokslo teiginius patvirtinti ir atskirų šeimų istorijos pagrindu.
    Mūsų šalyje genealogijos darbai pajudėjo, bet mokslas dar negali daryti apžvalgos. Medžiaga labai netolygi ir nepilna.
    Privatūs tyrėjai nesigilina į giminių asmenvardžių paveldą. Jų įkainiai brangūs, todėl daugelis užsakovų apsiriboja siauru medžio tyrimu, pavyzdžiui - tik pavardės linijoje. Kaip tada nustatyti iš kur atėjo paveldima vardo tradicija? Kiekvienos žmonos medžio šaka turi savo paveldą.
    Surinkusi plačią savo giminės medžio istoriją, pradėjau daryti vardų statistiką, lyginti su parapijiečių vardynais pagal kiekvienų metų pjūvius.
    Visas RKB knygų vardynas - krikščioniškas, bet vardų tradicijos kiekvienoje parapijoje ir laikmetyje skyrėsi. Tai atsispindi genealoginėse šeimų linijose.

  3.   Arūnas
    Gruodis 6th, 2013 | 00:23

    Neturėjau laiko palyginti, bet mintis man kirba, kad nemažai įtakos vaiko vardui duodavo krikštatėviai. Jei įdomu, galėsiu mano minėtos parapijos pafiltruoti situaciją.

  4.   elena
    Gruodis 6th, 2013 | 12:59

    Ačiū už išsakytas mintis. Temoje “I8-19a. krikšto vardų įvairovė”, rašiau savo gentainių statistiką pagal tėvų, krikštatėvių vardus, vardadienį.
    “Vardų kelionės (populiariausi vardai)” nurodžiau istoriko Mindaugo Paknio įdomią mintį - didžiausią įtaką darė parapijų šventieji.
    Žinoma, labai įdomu kaip plito vardų tradicijos, bet palyginimui reikia daug medžiagos. Mano viena giminės atstovė 18 a. pradžioje masiškai krikštijo ir giminės ir parapijiečių vaikus - jos vardu pakrikštyta daugybė mergaičių, todėl tikrai krikštatėviai įtakojo (”sėjo”) savo vardus.

  5.   Tomas
    Vasaris 1st, 2016 | 10:16

    Sveiki, Elena,
    kurioje parapijoje aptikote čia minimus Apulskius/Opulskius ?

    Ačiū.

    Pagarbiai,

    Tomas

  6.   elena
    Vasaris 1st, 2016 | 18:18

    Sveiki, Tomai,

    Manau, kad Apulskių (Opalskių, Opulskių) pavardės kilmė - tiesioginė nuoroda į Apuolės vietovardį. Tą rodo seniausi Mosėdžio dokumentai, XVII a. pabaigoje Opulskis iš Apuolės, vėliau XIXa. pr. daugiau atstovų buvo Žalgirių kaime, 1845 m surašymo metu surastos 2 šeimos: Jurgio ir Juozapo. Arslos kaime - Antano šeima. iki XX a pr. ten Apulskiai išliko.
    Vėliau Apulskiai taip plačiai paplito po visą Žemaitiją, kad reikia pasikapstyti savo archyve tikslinant visas parapijas. Labai daug valstiečių būta kuršių žemėse, arba vakarinėje Žemaitijoje: Mosėdyje, Skuode, Salantuose, Ylakiuose, Pievėnuose.
    Kilmingi Opulskiai gyveno plačiau, bet rinkau tik Mosėdžio, Ylakių, Tirkšlių par.

  7.   Tomas
    Vasaris 1st, 2016 | 20:29

    Sveiki, Elena,
    dėkoju už žinutę. Maniškiai Opulskiai gyveno Sūdintuose, Žemalės parapijoje. Tikiu, kad galėjo būti ryšys su Tirkšlių parapijos Opulskiais.
    Ačiū.
    Pagarbiai,
    Tomas

Rašyk komentarą