BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pavardžių kelionės. Kas nulėmė asmenvardžių pokyčius?

Buvo laikai kai vienam asmeniui užteko vieno vardo.

Bet vyko dėsningi pokyčiai, kada reikėjo atskirti kelis bendravardžius, pradėta taikyti pravardes, ar kitokius asmenį pavadinančius žodžius pagal gyvenamą vietą, užsiėmimus, charakterį ir įpročius.

Pavyzdžiui: Mikalojus Radvila Rudasis ( 1512 – 1584 m). Ivanas Vasiljevičius (Иоа́нн Васи́льевич; pramintas Ivanu Rūsčiuoju. (1530 – 1584 m). Buvo laikotarpis, kada kilmingųjų pavardės buvo sudaromos papildant epitetu Didysis, pavyzdžiui, Aleksandras Didysis, arba su kitų savybių išraiškingais žodžiais, kaip kad Haroldas Kiškis, arba Prancūzija turėjo monarchus: Karolis II Plikagalvis,  Liudvikas II Mikčius. Pravardinių pavardžių XVII-XVIII amžių Lietuvos archyviniuose dokumentuose buvo daugiausia, pavyzdžiui: Degutis, Duonvagis, Kailinis, Dančius, Pelenis, Kukarėnas, Cypikas, Trumpa, Benamis, Totoris.

¤ Kartais žmonos vardas tapdavo vyro pavarde, genties ar asmenų, kuriems vyras priklausė pavadinimas taip pat galėjo tapti pavarde. Istorijoje buvo atvejų, kada asmenys įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais buvo įrašomi skirtingais įvardijimais.

¤ Reikia priminti, kad vietovardinės pavardės buvo pirminės - ankstesnės už kitas. Bet vietovardžiai gali būti vienodi išsidėstę skirtingose vietose, pavyzdžiui Žalgirių pavardė nebūtinai kilusi iš garsiosios vietovės, kurioje pergalę iškovojo Vytauto Didžiojo pulkai. Žalgirių vietovardis yra Mosėdžio apylinkėse, ten nuo seniausių laikų archyvinėse knygose įrašyta daug šios pavardės atstovų.

¤ Apskritai tada, kai vieta ir šeimos išlaikė tą patį pavadinimą - ta vieta suformavo seniausias vietovardines pavardes. Vietovė, kurios pagrindu suteikiamas asmenų vietovardinis įvardijimas viena iš seniausių teorijų ir atvirkščiai - pagal pavardę pavadinta gyvenamoji vieta - vėlyvas reiškinys. Ši taisyklė, nėra ginčijama nes yra labai mažai išimčių.

Daug amžių buvo manyta, kad pavardės buvo pirminės, bet vėlesni atradimai sugriovė šią teoriją, pavyzdžiui, buvo surasti įrašai apie buvusias labai senas teritorijas Douglas, Forbes, Dalyell ir Guthrie, iki to laiko, kol šie pavadinimai buvo pradėti naudoti kaip šeimos pavardės.

Šiluvos Dekanato knygos puslapis su krikšto įrašais. 1879 m.

¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤

Pavardžių sudarytų iš vardų virsmas į dabartines jų formas labai įvairus, kiekvienai tautai skirtingas.

¤

Daug pavardžių sudarytų iš vardo ir lotyniško žodžio DE, kuris reiškia - iš. Tai patroniminės kilmės ženklas, sutinkamas Prancūzijos, Italijos ir net Vokietijos pavardėse. Taigi, Deluc - reiškia iš Luko.

¤

Anglų patroniminės pavardės - plačiai paplitę, paprastai yra sudarytos iš vardo kamieno, ir žodžio son (sūnus) pritvirtinant sūnaus tėvo vardą. Pavyzdžiui: Gibsonas, - Gibbs sūnus, sudarytas iš sutrumpinto vardo Gilbert. Munson - Mudd sūnus, kuris yra sutrumpinto vardo Edmund variantas.

¤

Saksonijos patrimoninės pavardės sudarytos pridedant ing pvz. Alfredo sūnus - AElfreding, olandų - Van ir Von, kaip Vandersteen, o tai reiškia iš akmens, kalvos.

¤

Ispanų ir portugalų patroniminės pavardės yra sudarytos iš AZ, arba EZ priedų. Šie du ženklai yra galūnių variantai sudaryti iš Filius (sūnus); Alvarez (Alva sūnus) ir Enríquez (sūnus Henrio).

¤

Kartais italų pavardės buvo suformuotos pateikiant sūnaus vardą prieš tėvo vardą, Galileo Galilei, kuris reiškia Ga1i1ėjus, Galilėjaus sūnus.

¤

Šiuolaikinės graikų patroniminės pavardės - pridedant formas: pulos, Soula, įvardijant Nicolopulos - sūnus Nikolajaus.

¤

Vokietijos, Švedijos ir Laplandijos patrimoninės - pridedant: sobn, zen, sen, son, zoon, dotter, pavyzdžiui, Mendelssohn - Mendel sūnus, Thorwaldsen - Thor sūnus.

¤

Kinijos patrimonines - su tse, arba se naudojami: “Kung-fut-se, o tai reiškia - Kung sūnus Fo ir Yang-tse-Kiang - upės, vandenyno sūnus.

¤

Lotynųillus, pvz. Hostilius - Hostis sūnus.

¤

Lietuviškos - aitis, aitė galūnės, pavyzdžiui: Adomaitis, t. y. Adomo sūnus.

¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤

Įvairiose šalyse susidarė skirtingos pavardžių atsiradimo sąlygos, todėl jų kilmės įvairovė susiformavo skirtingai sudarytas dabartines pavardes.

¤ vardai virto pavardėmis

Senieji vardai virto pavardėmis. Pavyzdžiui iš dažniausiai pasitaikančių Jorkšyro mergaičių vardų Matilda ir Emma, atsirado daug angliškų pavardžių, pvz. pridedant - ot, et. šiandien yra Emmott ir Tillot pavardės. Maža to, atsirado ir tokių manipuliuotų darinių: Emmett ir Tillett, Emmotson ir Tillotson. Įdomus vardo - Mabel kelias į pavardę, kuris tapo neatpažįstama Mabbott pavarde, o Douce - tapo Doucett ir Dowsett pavardėmis. Lietuvoje panašiai, pavyzdžiui, iš Benedikto vardo kilusios pavardės: Benys, Benisevičius, Beniulaitis, Benešiūnas. Iš tautinio Gedimino vardo sudaryta daugybė baltų asmenvardžių, tarp kurių ir pavardės: Gedminas, Gedeminskis, Giedmanas, Gedminčius, Gedmontas, Gedmintas ir t.t.

¤ iš amatų pavadinimų

Pasaulinėse apžvalgose vienos dažniausių - sudarytos iš amatų pavadinimų arba pagal profesiją ( pvz. Potters ir Paynters, panašiai lietuvių - Kalvaitis, Girnius, Kailius pavardes). Yra asmenvardžių titulų ar pareigybių pavadinimams įvardinti: imperatorius, karalius, princas, kunigaikštis, popiežius, vyskupas, kardinolas, (Duke, Earle, Pope, Bishop, Cardinal ir t. t. Lietuviški variantai: Vyskupaitis, Tijunaitis, Krivaitis, Karalaitis, Karalius).

¤ iš asmeninių savybių

Išvestinės iš asmeninių savybių pavardės, asmenį apibūdinantys žodžiai tapo vienu iš labiausiai visame pasaulyje paplitusių pavardžių šaltinių. Pirmauja tamsiaveidžiam asmeniui įvardinti populiariausias angliškas juodos spalvos įvardijimas - Blackman, gelsvai rudos - Browne ir baltojo arba Whiteman pavardės. Gausus lietuviškų pavardžių žodynas sudarytų iš žodžio juodas: Juodukas, Juodakis, Juodžius, Juodinis, Juodagalvis, Juodkūnas, Juodgudis, Juodkazis, Juodjurgis, Juodlaukis, Juodsnukis, Juodvilkis, Juodviršis. Daugelis pavardžių atspindi išraiškingas kūno deformacijas (Kuprius, Dručkus, Kreivys, Mažutis, Šluba), asmenines žmogaus savybes (Greičius, Gražulis, Puikaitis, Smagurevičius). Manoma, kad amoralesni turėjo nusileisti tiems, kurie galbūt pelnytai karta iš kartos buvo padoresni ir tie moraliniai svertai priaugdavo su įvardijančiais žodžiais tarsi antroji oda, todėl šimtmečiais jų savininkai negalėjo nuo tų asmenvardžių pabėgti. Archyviniuose įrašuose labai skiriasi keturių ar penkių šimtmečių pavardės nuo dabartinių, nes buvo “tobulinamos” arba nubyrėdavo kokia neigiamą reikšmę turinti “uodega”. Žinoma, ir seniausių įrašų pavardės buvo keičiamos pagal savininkų užgaidas. Šios rūšies pavardžių yra labai daug, pavyzdžiui, reiškiančių neigiamas savybes: blogas, kvailas, purvinas, šiukšlė, kiaulė, vagis. Teigiamais įvardijančiais žodžiais: teisingumas, dorybė, apdairumas, išmintis, viltis, taika ar džiaugsmas pavadinti asmenys nerado priežasties jų keisti (pvz. pavardė Pranašas 1818). Esu radusi įdomių variantų, kurių žodynuose neliko ( Šingruba, Suskis, Paišdagis, Bizdelis, Šveplis, Trilupis).

¤ krikščioniškų vardų, dangaus kūnų, socialinių santykių

Daug pavardžių, susijusių su krikščioniškų vardų atsiradimu (Jurgėnas, Petrėnas, Jonaitis), taip pat randame dangaus kūnų, gyvulių, paukščių, žuvų, vabzdžių, augalų, vaisių, gėlių, metalų, ir kitokių gamtinių pavardžių (Star, Bear, Buck, Chicken, Raven, Crab) mūsų šalyje: (Medis, Lokis, Ažals, Pastarnokaitis). Yra ir giminystę reiškiančių pavardžių (Giminaitis, derinys: Bernavičius vedė Tėveliatę) ir iš socialinių santykių susiformavusių įvardijimų, kurių kilmė nulemta dviejų ar daugiau asmenų, turinčių tokį patį krikščionišką vardą toje pačioje kaimynystėje. Juos identifikuoti surasti žodžiai: tėvai, broliai, pusbroliai (Dėdelė, Dėdelaitis, Dėdys, Dedonis) ir asmenys pavadinti pagal amžiaus grupes: jaunas, jaunesnis, jaunėlis, jaunutis, vyresnysis, vyriausias, senas (Jaunius, Jaunininkaitis, Anukas, Anukevičius).

¤ senžodžių

Pasitaiko mūsų šalies istorinės pavardės sudarytos iš senžodžių, arba išreiškia senus pavadinimus, praėjusias gyvenimo aplinkybes, įrašytos tikriniais senais vardais. Pavyzdžiui Gunga iš liet. gunga ( vėpla, kreivas, kuprotas, nedailus žmogus LPŽ). Šiandiena mažai kas žino jo reikšmę ir neigiamų asociacijų ši pavardė nesukelia. Kauneckas, Kaunietis gali būti vietovardinės pavardės, bet gali būti kilę iš kaunus (mėgsta muštis, kautis).

Daug pokyčių įvyko karų, suiručių, okupacijų periodais (1568 m. užkariautojas Philipas priėmė įstatymą,,,, kad maurai, kurie gyveno Ispanijoje turėtų atsisakyti savo ypatingų nacionalinių vardų ir pavardžių, ir pakeisti į Ispaniškus).

Mazeikiu cerkve. MKE.jpg

Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė. /http://www.mke.lt

Lietuvoje carinės Rusijos įstatymai neleido mišrių šeimų atstovams rinktis tautybės ar pavardės, jie net melstis turėjo tik pravoslaviškose cerkvėse. “Visos mišrios vedybos turėjo būti stačiatikiškos; tie, kurie to nenorėjo daryti, vadinamieji “katalikų kunigų suvilioti”, buvo siūlomi siųsti į vienuolynus Rusijoje “perauklėjimui”… “Konvertitams į stačiatikybę buvo sudarytos labai geros sąlygos. Žemės tiesiogiai atimtos iš sukilėlių, kad nepatektų į kitų katalikų rankas, Muravjovas siūlė atiduoti ar parduoti šias žemes labai palankiomis sąlygomis rusams, jei jie sutiktų Lietuvoje gyventi. Visi mišrių šeimų vaikai turėjo būti pakrikštyti stačiatikiais, visi pamestinukai ir našlaičiai prieglaudose buvo auginami stačiatikiais ir saugojami nuo katalikų įtakos”.

Kaip plito Černiakovskių, Čiernevskių, Žukovskių pavardės 1893 metų Telšių parapijos dokumentuose vargu ar atsakysime be išsamių tyrimų, bet gali būti, kad buvo pervadintos iš Juodaičių ar Juodžiūnų išverstos iš Vabalo ar kitų pagal prasmę panašių pavardžių variantų. Įdomu gal Francuzuvičova tapo ištekėjusi už prancūzo, arba Bližnik - iš žodžio artimas atitikmens? O Litvinska gal lietuvaitė įvardinta? Tada Poliak ir Rusaitė - atitinkamai? Vosbuto, Daujoto ar Butvilos pagal bendrinius žodžius būti, butas (”gyvenamoji vieta”, “tėviškė”) sudarytus asmenvardžius išversti buvo sunku ir retai kada rašydavo sunkiai įskaitomas Butvilski, Butovskij, Butovič, Daujotovič, Vozbutovič. Kartais pavardės forma kelia nuostabą, kitataučiams raštininkams galėjo būti sunku suprasti mūsų asmenvardžių junginius, todėl randame: Špriengielovna, Dziubalovna, Kravklovna, Deynynovna, Undrunovna, Viešniavska, Staigvilovna, Janskuntovič, Miedincevič, Praspliavski, Styrbliova, Joskavdz, Kepurinski, Zdarzinski, Žiogievič. Pabandykite atspėti kokios jos buvo realiame gyvenime?

¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤

Mano pastebėjimai - kurie išradingesni?

XVII amžiuje Aukštaitijos gyvenvietėse buvo daug puikių lietuviškų pavardžių sudarytų iš žodžių apie asmenines žmogaus savybes, pasitaiko šiandiena jau nebensuprantamų apibūdinimų. Pavyzdžiui Onuškio apylinkėse būta daugybės išraiškingų asmenvardžių: Puslys, Kirmeliūnas, Sauselis, Ejeriūnas, Minkštimas, Gardelis, Kryklinskas, Spragis, Sturelis, Narsionis, Maineva, Kebėnas, Gributėnas, Jonkuras, Pukelis, Ciurskėnas, Žakielis, Gniusis, Veverėnas, Seltis, Švumpa, Kieblūnas, Truksnis, Barksa, Jakas, Sniukutėnas, Švankša, Sauginis, Kundurėnas, Ramutėnas, Kanapeta. Tuo pačiu metu Kamajų knygose rastiems asmenvardžiams parinkti kiek paprastesni žodžiai: Klabis, Kiškis, Koselė, Krivas, Kotelis, Čypas, Kličys, Indykus, Stuka, Peledžius, Gaunius, Tovenis, Stuka, Aruna, Balkis, Virbalonis, Žakas, Kuklis, Čyrlis, Nabagas, Puzas, Bimba, Kirulis, Žlubas, Skedernis, Kiela, Vimpla, Šriegius, Tabalas.

Žemaitijos pavardės tuo pačiu laikotarpiu - kiek grubesnės, bet  atspindi nemažiau išradingus žodžius ir išsireiškimus: Kibė, Maštaris, Dunda, Gibas, Impalis, Plodis, Bunga, Dykša, Drygotas, Stabokas, Kulbonas, Knapė, Grabokštas, Jora, Žvinakis, Truksa, Gargus, Alsis, Šornelė, Šopaga, Alpas, Lekstutis, Žvinklis, Strokšus, Šakinis, Švopa, Spreikiu, Burbeklis, Skersis, Čiuika, Ažundė, Kuinaitis, Luotė, Šluba, Šverebas, Vinča, Gložis, Styrblis, Prebergis, Kiesgila, Lizdeikis, Žvaginis, Danta, Zubis, Aklis, Girtas, Panumis, Laukis, Usis, Rapakis, Lemšus, Puce, Šleinius, Skaudvid, Pociejus, Ledžius, Šluba, Mučnikis, Smutkis, Vyzgaudis, Malonaitis, Perkun, Rudė, Kuisis. (parinkta iš Mosėdžio, Kelmės, Pievėnų, Viekšnių, Salantų parapijų).

1726 metų įrašas: Spalio 4 dieną krikštijamas Kazimieras sūnus Stanislovo Dregulio ir Sofijos Soraitės iš Jaugėliškių.

Kiek daug žodžių žodelių sugalvota, kiek vedinių ir vingrybių parinkta mūsų protėviams apibūdinti, išskirti iš daugelio panašių kaimynų ir giminių. Tai Glodenis, tai Lizdenis, tai Šilainis, tai Dagelis - taisyklingai užrašytos XVIII amžiaus pradžios pavardės. Neblogiau ir Deimantavičius su Sidabravičiumi tarsi deimanto ir sidabro vyčiai rikiuojasi 1818 metų knygų puslapiuose. O Pandėlio parapijoje panašiai kaip lietuviškoje pasakoje - Karaliūnas vedė Baronaitę. Žemaičiai Ažundenis ir Niuneiva buvo kaimynai, kaip ir Apželtis su Pakula. Buvo Prišgintas su Žvinkliumi, Šlaušinis su Styrblevičiumi, kurių pavardes klerkai rašydami lenkų kalba turėjo pasukti galvą.

Neblogai atrodė santuokos, derančios pagal asmenvardžių prasmę: Blauzdaitės su Zube, Gedminaitės su Gedrimu, Burbeklaičio su Raukelyte, Mažunaitės su Tėveliu, Rudaičio su Kairaite, Skersio su Litvinaite, Kaupo su Kubilaite, Baužio su Malonaite. Aukštaitijoje XVII amžiuje susikerta Biskupaičia su Trymbeloku, Staleraičia su Kepalu, o jų kaimynai Vingelėnas, Didžgalvis, Bepirštis, Skiedrius, Nosėdis, Burokas, Svogūnas, Buza, Dainelis ir Klausutis. Tai tik žodžių žaismas, jų reikšmių sutapimai, sinonimų netikėti deriniai, barbarizmai ir visokie kiti -izmai. Kaip pavadinsi - taip nepagadinsi, nes pravardė prilipo ir liko, gal kas nubyrėjo, uodega priaugo, balsės trumpėjo arba ilgėjo ir atkeliavo į šių dienų pavardžių žodynus. Dabar sukame galvas kaip jos sudarytos ir kokios kilmės, prie daugelio jų randamas prierašas - kilmė neaiški, prisegti tik galimi vediniai.

Dienoraštyje randu įvairių klausimų apie pavardžių kilmę ir reikšmę. Kiekvienas bandome rasti siūlo galą, suprasti jų sudarymo būdus, bet dauguma lieka neįmintomis, neišaiškintomis. Daug jų reikšmių žodynuose, dar daugiau virtualiuose žinynuose, bet kiekviena pavardė mėgėjo jėgoms yra kietas riešutas, dažniausiai spėliojamos tik galimos versijos.

Parengta pagal: LPŽ/kretingospranciskonai.lt/familytreemaker.genealogy.com

Patiko (4)

Rodyk draugams

komentarai (5) to “Pavardžių kelionės. Kas nulėmė asmenvardžių pokyčius?”

  1.   Cijunas
    Kovas 8th, 2013 | 10:36

    Sveiki, rašote, kad pavardės kilo iš vietovių. Jei teisingai pamenu, tai prof. Maciejauskienė lyg ir rašo, kad atvirkščiai. Pavyzdys Dubingių sen., kaimas Ciūniškiai ir tenykštė pavardė Cijunaitis. Įdomu, kas iš ko kilęs…

  2.   elena
    Kovas 8th, 2013 | 12:35

    Puiku, kad sekate kiekvieną mintį, tekste radote: “Vietovė, kurios pagrindu suteikiamas asmenų vietovardinis įvardijimas viena iš seniausių teorijų ir atvirkščiai - pagal pavardę pavadinta gyvenamoji vieta - vėlyvas reiškinys”.

    Reikia išsiaiškinti kas pirmesnis. Čia kaip su višta ir kiaušiniu. Man irgi vietovardinės pavardės daugybę klausimų kelia. Daugiausia paskesniųjų, bet, suradus senuosius vietovardžius galima nustatyti vietovardines pavardes. Visi RKB rankraščiai tik nuo XVII a. bet Bajorijos dokumentai turi senųjų valdų įrašus, pagal kuriuos kartais galima nustatyti vietovardines pavardes. Ši sritis vis dar tyrinėjama. Įšlikę upėvardžiai rodo didelį baltų kalbos arealą. Senieji asmenvardžiai dažnai sudaryti iš kelių žodžių, nurodančių vardą, tėvavardį, kilmę ir kita (pvz. Radiwiłł Ostikowicz).
    Vėlyvųjų vietovardinių pavardžių sava vertė - mūsų vietovių žodynas praturtėjo savitais pavadinimais pagal juose įsikūrusių šeimų įvardijimus. Randate vietovardį - puiku, sužinote iš kur jūsų šaknys. Manau, Petraičiui, Jonaičiui mažiau pasisekė, nes Petrošiškės ir Joniškis vargu ar visų jų tėvonijos.
    Pavyzdžiui Girgždis iš Girgždžių: galėjo būti dėl kokio nors girgždėjimo pavadinta tiek vietovė, tiek pavardė. Aš atidžiai seku šias paraleles.
    XVII a. ir vietovardis ir pavardė sutapdavo, vėliau jų nešėjai sklido, keliavo ir visai išnyko. Daugumoje kaimų jau XIX a pabaigoje tų pavardžių neliko. Aš galvoju - pakrikštijo kaimą, ar viensodį ir išnyko. Kraštotyrininkai surinko, surašė pavadinimus ir šiandiena ieškodami gal dar užsikabinsime kokiame šaltinyje. Pradėti registruoti buvę parapijų kaimai. Mantvydava, Mantvydžiai turi baltiškų šaknų požymius, bet ar Mantvydo vardas buvo pirminis?
    Sekdama savo giminės asmenvardžių keliones ieškau krašto vietovardžių, nes vienaip ar kitaip jie susiję.

  3.   Cijunas
    Kovas 8th, 2013 | 14:27

    Gal esate susidūrusi su LVIA bajorų archyvais? Mane domina kuriuose fonduose saugoma medžiaga ir kaip juose ieškoti: pagal vietoves, pavardes ar dar kitaip? Kadangi mano protėviai ne bajorai, tai kol kas neteko ten knaisiotis, tačiau pavardė lyg ir nuteikia, kad jie buvo kažkuo svarbesniu, nei valstiečiai. Nebent, kaip Jūs rašėte, šįkart pavardė kilo nuo vietovės.

  4.   elena
    Kovas 8th, 2013 | 19:45

    Kadangi XVI amžiaus dokumentai blogai išlikę, tad viską surinkti sunku. Lietuvos valstybiniame istorijos archyve yra Vilniaus ir Kauno gubernijų bajorų kanceliarijų archyvai. Galima ieškoti pagal pavardes, bet vieta svarbi, nes daug besikartojančių pavardžių. Daug problemų su smulkiasniais bajorais, nes nepatvirtinus luomo, jie tapo miestiečiais arba valstiečiais. Tad riba plona ir sunku garantuoti sėkmę. Žinau nemažai asmenų, žinančių apie buvusią bajorišką kilmę, bet archyvuose įrodymų neradę. Genealogai RKB knygose neradę jokių ženklų, mano jų ir nebuvus. Gali būti daug variantų, kodėl: nesantuokiniai vaikai, mišrios santuokos, dingę dokumentai ir kita. Nors mano giminėje tie, kurie rado bajorystės dokumentus - visi eiliniuose bažnyčių įrašuose buvo daugiau ar mažiau ženklinami. XVII a. dar buvo visaip, smulkesnių neišskirdavo, ar tik epizodiškai žymėjo jų kilmę. Vien pavardės kilmės neužtikrina, pilna valstiečių Tiškevičių, Radvilų ir panašių. Bet aš radau bajorų pavardėmis, gal nepanašiomis į kilmingas (Kaklavičius, Klapatauskas, Šepetos).

  5.   elena
    Kovas 11th, 2013 | 17:10

    Komentarą papildau:

    XVII_LDK žemių teismų bei Iždo komisijos archyviniuose fonduose yra dvarų sąrašai su savininkų pavardėmis.
    1844-1845m. Vilniaus gubernijos dvarų pagal apskritis inventorinės knygos yra LVIA fonde - 394.
    XIXa. dvarų savininkų ir jų žemių sąrašai yra Vilniaus ir Kauno gubernijos - žemvaldžių sąrašuose.
    Sąrašai Vilniaus gubernatoriaus archyviniame fonde - 378.

Rašyk komentarą