BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuviškai užrašomi vardai ir pavardės

Kokie asmenvardžių perrašymo lietuvių kalba principai?

Iliustracija. Marcijona Golštinienė /Martianna Golsztyniowa (lot.). Archyvinio įrašo fragmentas:1795 m. epaveldas.lt

Matėme, kad dabartinės mūsų pavardės yra ilgos nutautinamosios raidos rezultatas: buvo įvairiai perdirbinėjamos, slavinamos (neretai ir vėl lietuvinamos). Dėl tokios transformacijos daugelis jų neatpažįstamai pakito, dažnai nedaug tesiskiria nuo atitinkamo tipo lenkiškų ar gudiškų pavardžių. Savi ir svetimi elementai jose neatskiriamai susiję. Griežtai skirstyti jas į „lietuviškas“ ir „nelietuviškas“ beveik neįmanoma: kiekviena, kad ir pati „nelietuviškiausia“, mūsų pavardė paprastai turi lietuviškų elementų, bent jau jos galūnė būna lietuviška. Todėl vietoj termino nelietuviška pavardė istoriškai tikslesnis būtų suslavinta, ar tik apslavinta, pavardė. Suprantama, ir iki šiol vartoti terminai lietuviška pavardė ir nelietuviška pavardė yra reikalingi ir gali būti vartojami, tik nereikia jų reikšmės suabsoliutinti. Vartokime šiuos terminus apdairiai, nekurkime jų pagrindu klaidinančios ir istoriškai netikslios pavardžių klasifikacijos, kuri negali būti moksliškai pagrįsta”.

„Gimtoji kalba“, 2010, nr. 9, p. 7–11.

Iliustracija. Juozapas Pelėlčis/ Josepho Pelėlczyc (lot.). Archyvinio įrašo fragmentas:1796 m. epaveldas.lt

Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose, archyvinėse knygose dauguma mūsų asmenvardžių buvo užrašyti nelietuvių kalba, nes dažniausiai ten juos paliko kitataučiai raštininkai. Kiekvienoje parapijoje gyvenusių žmonių surasti vardai ir pavardės privačioje genealogijoje galėtų būti perrašomos lietuvių kalba. Žinome, kad kiekvienas mėgėjas negali tobulai žinoti vertimo taisyklių, bet galima pabandyti sekti Lietuvių kalbos instituto skelbiamus principus, pavyzdžiui, apie joniškiečių asmenvardžius:


Vardai

Perrašant krikštavardžius lietuviškai, pateikiamos lietuviškos krikščioniškų vardų formos, pvz.:

Jerzy Banaytis (1) [Jurgis Banaitis],

Kaz Janulowicz (2) [Kazys Janulavičius],

Stephan Jonaytis (2) [Steponas Jonaitis],

Stanisław Martynaytys (2) [Stanislovas Martynaitis],

Jakub Urbonaytis (2) [Jokūbas Urbonaitis] ir pan.

Mano sudarytas dažniausių vardų žodynėlis - Nuoroda>>>

    Pavardės

    Keliaujant per įvairių parapijų archyvines knygas, galime pastebėti, kad asmenvardžių kaitaliojimo sistemos nebuvo. Pavyzdžiui, perrašant joniškiečių pavardes lietuviškai, stengiamasi jų nekeisti, bet išsaugoti jų fonetiką ir kitus ypatumus. Bene svarbiausias aptartinas pavardžių lietuviškų lyčių rašybos aspektas − tai balsių, dvibalsių ir priebalsių rašyba, kai kuriais atvejais gerokai besiskirianti nuo dabartinės.

    Pavyzdžiui o ir a arba i ir y raidžių rašybos variacijos aiškiai įskaitomos vienos pavardės įraše:

    Iliustracija. Pranciškus Žuivada/ Francisci Žuywoda (lot.). Archyvinio įrašo fragmentas 1801.

    Balsių rašyba:

    a keičiama į o, pvz.: Bałtuszko (1) − [Baltuška].

    Dvibalsių rašyba:

    ay keičiama į ai, pvz.: Jonaytis (2) − [Jonaitis], Walentynaytis (1) − [Valentinaitis]; aw keičiama į au, pvz.: Dawkszaytis (6) − [Daukšaitis], Ławkaytis (6) − [Laukaitis]; oy keičiama į ai, pvz.: Goyłaytis (7) − [Gailaitis], Woyczaytis (2) − [Vaičaitis]; uy keičiama į ui, pvz.: Braziułuytis (2) − [Braziuluitis], Petruytis (2) − [Petruitis].

    Priebalsių rašyba:

    cz keičiama į afrikatą č, pvz.: Czepaytis (2) − [Čepaitis], Wayczaytis (3) − [Vaičaitis];

    Kieta ł keičiama į lietuvišką l, pvz.: Andrułaytis (2) − [Andrulaitis], Grygałaytis (2) − [Grigalaitis];

    sz keičiama į š, pvz.: Beniuszuytis (3) − [Beniušuitis], Szymaytis (2) − [Šimaitis];

    nuolatinio šių dienų ginčo objektas - w keičiama į v, pvz.: Wanagaytis (2) − [Vanagaitis] ir pan.

    Be šių aptartų, galėtų pasitaikyti ir kitokių fonetinės substitucijos atvejų, kuriuos būtų galima vertinti kaip nedėsningus.

    Galūnių rašymas

    Tiriamame XVII−XVIII šimtmečio bažnytiniame šaltinyje pavardės yra rašomos ir su galūnėmis, ir be jų. Pavardės su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas pastebimai dažniau užrašomos su galūnėmis.

    Kaip sąmoningo pavardžių slavinimo paliudijimą, matyt, reikėtų vertinti tokius atvejus, kai pavardės su šiomis priesagomis užfiksuotos be galūnių. Vienas iš didesnių pakeitimų yra tas, kad tokioms be galūnių užrašytoms pavardėms bus pridedamos galūnės, pvz.: Andreiun (2) − [Andrejūnas], Baniułuyc (2) − [Baniuluitis] ir pan.

    Tas pats bus daroma su galūnių neturinčiais bepriesaginiais antroponimais, pvz.: Jogmin (3) − [Jogminas], Norbut (2) − [Norbutas] ir kt.

    Parengta pagal: Alma Ragauskaitė. Lietuvių kalbos institutas http://old.aruodai.lt/

    Apie pavardžių įvairovę rašyta anksčiau - plačiau>>>

    Įdomybės

    Vardai vokiečių - prūsų kalbomis:

    Adam=Adoms, Adams

    Christian=Kristions

    Christoph=Kristups, Kristop

    David=Dowids, Dawids, Dows, Daws

    Erdmann=Erdmons, Ertmon

    Friedrich=Pridriks, Pricz, Priez

    Georg=Jurgis, Jurge, Jurris, Jurs, Jurgutis

    Hans=Ansas, Anskis, Anussis

    Heinrich=Endrikis, Endriks, Endris

    Jakob=Jokubs, Jakubs

    Johann=Jonis, Jons, Janis

    Martin=Martins, Mertins, Merczus

    Michael=Mikkelis, Mikkel, Michel, Miks

    Wilhelm=Willums, Willoms, Willems, Willus

    Anna=Annikke, Anicke

    Barbara=Barbe, Barbike

    Elsa=Elze, Elsze, Elske, Elske

    Hedwig=Edwikke, Adwikke

    Ilse=Ilze, Ilsze, Ilße

    Katharina=Katryne, Katrine, Katre

    Madline=Madlyne

    Maria=Marinke, Mare, Marike

    Regina=Ragine

    Ursula=Urte, Orte, Urtike, Urtuzze, Szule

    Parinkti vardai iš: online-ofb.de/memelland/
    …………………….
    Ir dar linksmai - Tavo vardas japoniškai

    Patiko (0)

    Rodyk draugams

    komentarai (2) to “Lietuviškai užrašomi vardai ir pavardės”

    1.   Marius
      Liepa 9th, 2018 | 18:36

      Niekalai. Ne kitataučiai raštininkai, o patys lietuviai raštininkai kopijuodami lenkišką rašyseną arba užrašomi asmenys gal net nebuvo lietuviai. Josepho Pelėlczyc ir yra tikroji pavardė. Nes kur įrodymai kad jis buvo Juozapas Pelėlčis?

    2.   elena
      Liepa 12th, 2018 | 15:54

      Puiku, komentaras į temą. Jeigu skaitysite seniausias RKB bylas iš XVII a. pradžios, ten net leksika išlaikyta. Kas kaip ištarė savo pavardę - taip lotyniškomis raidėmis užrašė: Krystulaitis, Ridiks, Šakums, Paulutis, Siuzen, Švarčiškis, Pelvins ir kt. XVIII a. pabaigoje slaviškai užrašė sudėtingus asmenvardžius, bet dar įskaitomus - Wysztaytayte, Watęnczawski, Giedwyts, Kaybyta, Eelekno, Eyczyn. Kas kaltas, niekas nežino, nes knygas pildė bažnyčių kurijose tarnavę raštininkai, jas kelis kartus perrašinėjo kiti. Galiausiai šiandien iš kelių to paties įrašo egzempliorių nelengva atsirinkti vieną vienintelę pavardės versiją.

    Rašyk komentarą