BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Krikštynos ir krikštatėvystė

Ar galima įrodyti vaiko kilmingą prigimtį? Kodėl bajorai krikštijo nesantuokinius valstiečių vakus? Ar ypatigieji miestiečiai buvo kilmingesni?

Lietuviai giriasi itališko, prancūziško kraujo turintys, nors gal tik Napaleono kariai užklydę paliko pėdsaką. Radau Rusijos forume besigiriantį genetinėmis kilmingomis garsaus prancūzų aristokrato šaknimis, paaiškėjo - proprosenelė tarnavo caro šeimoje, o prancūzas trumpai svečiavosi pas carą.
Legendos įgaus tikrą pavidalą arba išnyks jeigu faktai pasiteisins. Bet patirtis sako - niekas iš niekur neatsiranda, giminėse kalbama, nes kažkas tokio buvo. Tik atlikę giminės istorijos arba genetinį tyrimą galite praplėsti savo žinias apie šeimą ir sužinoti daugiau apie tikrąją savo prigimtį.
  • Pirmiausia - reikia nors vienos datos iki 1915 metų,  nes 100 metų duomenys neprieinami.
  • Būtina apklausti gimines ir patiems surinkti kaip galima daugiau informacijos. Taip atpiginsite likusias paieškas jeigu užsakysite privatų tyrimą.
  • Reikia pasidomėti kokiai parapijai priklausė Jūsų protėviai, peržiūrėti kapus - surašyti visas galimas datas.
Likusios informacijos paieškoms galima užsakyti privatų tyrimą, arba patiems mokytis dirbti internete, virtualiame archyve ir pagal tikrus faktus sudaryti savo giminės medį. Rekomenduočiau peržiūrėti epaveldas.lt svetainę ir pasitikrinti ar reikiamų parapijų bylos jau yra skaitmenoje.
Foto: Mosėdžio parapijos knyga 1711-1767 m. /Šaltinis epaveldas.lt

Kaip palengvinti reikiamų asmenų paiešką?

Pasistenkite sužinoti:

1) kada ir kur susituokė tėvai; iš kur kilę jų tėvai, vaikai pakeitė gyvenamą vietą (pvz. gavo tarnybą, išvyko mokytis, emigravo ir kt.);
2) brolių-seserų gimimo datas ir vietas - ar yra koks dėsningumas (pvz., gimdavo kas du metus, kas antras kitame kaime ir pan.); ar žinomi jų tolimesni likimai (gal kur nors išvyko, emigravo, persikėlė) ten gali būti tėvų, kitų brolių ar sesių gyvenimo įvykių;
3) tėvų brolių/seserų gyvenamas vietoves, parapijas, gal kuris šeimos narys pas juos išvyko pvz., mirus tėvams- mažieji pas seserį augo, arba motina nuvyko padėti dukrai auginti naujagimį ir staiga mirė;
4) ar žinomos ieškomo asmens seserų santuokos ir parapijos, kuriose broliai tuokėsi;
5) gal išsikeldavo į kitas vietas pvz. netekėjusios seserys likdavo auginti arba slaugyti giminaičių;
6) nuo kada žinoma ieškomo asmens veikla; iš kur atsirado svainis; kur išvyko ištekėjusi, kurioje gretimoje parapijoje įsikūrė ( jei yra, peržiūrėti to meto tikinčiųjų sąrašus, gal bus įrašyta kas iš kur atvyko);
7) galbūt, gimimo metrikoje įrašytas kitoks vardas nei santuokos dokumente;
8) kiti variantai.

Vienas iš sėkmingų atsitiktinio suradimo būdų - sekti krikštatėvius ir liudininkus.

Krikštynos - svarbus aktas, dažniausiai užrašomi krikštatėvių asmenvardžiai ir jų gyvenama vieta. Iki XIX a. pradžios daugiau faktų užrašydavo apie krikšto tėvus, nei apie tėvus.

Vietovardžiai - labai reikšmingi ženklai, pagal kuriuos galima sekti pasikartojimus. Kartais jie nuveda prie kitų giminių, praplečia paieškų ribas, krikšto tėvų ir kitų liudininkų nurodyti gyvenami kaimai ir miesteliai dažnai susiję su giminių paplitimu. Stebino XVIII a. pradžios gimimo krikšto įrašai, kuriuose kartais atsirasdavo tik tėvų vardai, tėvo dar ir pavardė, o motinos - nė ženklo. Tuo metu krikštatėviai labai smulkmeniškai aprašyti (iš kur, kokio luomo, jų pavardės su prierašais mergautinė ar ištekėjusi moteris, ištekėjusiosios - vyro vardas). Toks tikslumas galėjo būti neatsitiktinis - krikšto tėvai buvo svarbūs vaiko palydovai į naują gyvenimą. Kitaip nei tėvai, jie patys dalyvaudavo krikšto akte ir apie save pateikdavo tikslius duomenis.

Krikštas ir krikštatėviai

Etnologai teigia - krikštynos ir įvardijimas yra išvedimas iš pavojingos ribinės (kulminacinės) virsmo būklės (plg. virsti – vardas, atitikmenį su kirsti – kardas, t. y. vardas – kaip virsmo įrankis). Kitaip sakant, įvardijimas (krikštynos) yra atėjimo į žemiškąją būtį baigtis ir dvasinio pabudimo (gimimo) pradžia (plg. sanskrito kalbos veiksmažodį vardh, kuris reiškia ‘augti, stiprėti, kelti dvasią, įkvėpti’) http://www.vydija.lt/Virsmu_knyga.pdf

Leidinyje “Lietuvių etnografijos bruožai” rašoma, kad Biržų apskr. turtingų valstiečių krikštynose dar XX a. I-e pusėje dalyvaudavo 5–6 poros  kūmų, o neturtingieji apsieidavo su viena pora. Kuršių Nerijos žvejų ir Klaipėdos, Šilutės apylinkių valstiečių krikštynose kartais būdavo iki 10 porų kūmų. Pasirodo, kad kviesti daug porų kūmų – ne vien Lietuvoje žinomas paprotys. Latvių krikštynose dalyvaudavo iki 10 porų, Ukrainoje – iki 5 porų (72; 121), kitose indoeuropiečių šalyse – nuo 3 iki 12 porų. M. Kosvenas šį paprotį vadina kolektyvine krikštatėvyste.
Genealogijoje ši kolektyvinė krikštatėvystė didelė sėkmė - sužinome daug įdomių detalių. Tuo metu paaiškėja šeimos socialinė padėtis, galimų giminių kiekis, geri santykiai su kaimynais, draugų ir giminių paplitimo teritorija ir dar daugiau įvairių papildomų faktų. Kilmingųjų įtraukimas į svarbius kaimo valstiečių gyvenimo įvykius, parodo netiesioginius ryšius. Valstiečiai tarnavo dvare, buvo gerbiami pono, prasigyveno ir pretendavo į aukštesnį statusą, nusigyvenę bajorai turėjo ambicijų ir ryšių - visa eilė priežasčių, dėl kurių atsiranda santykiai tarp įvairių socialinių sluoksnių.
Pastebimai dažnos - krikšto tėvų vardų suteikimo tradicijos. Kolektyvinės krikštatėvystės atveju, dažniau pirmosios poros vardais krikštijami naujagimiai, jeigu pirmoji pora iš bajorų luomo, vieno iš jų vardas atitekdavo naujagimiui.
Kaip keitėsi socialiniai santykiai ir luominė priklausomybė - atskira tema. Tiriant giminės istoriją, galima pasitelkti istorikų atliktas studijas, arba studijuoti istorinius romanus, surasti autentiškus dienoraščio formos įvykių aprašymus. Mano pastebėjimai kol kas labai fragmentiški, bet galiu teigti, kad jeigu vieną kartą radote kilmės ženklą prie savo gentainio įrašo, antras nebus atsitiktinis, jie kartosis.

Kada manęs paklausia ar gali būti giminė kilusi iš bajorų, jeigu nėra tiesioginių dokumentų, bet kažkas pasakojo apie buvusią kilmingą prosenelę.
Visada sakau - verta pasitikrinti.

Yra dar viena taisyklė - visi bajorų šaknis turintys palikuoniai labai neblogai žino savo giminės istoriją. Tie, kurių protėviai kažką girdėję apie kilmingą praeitį, gali rasti tokių fragmentiškų ženklų senuose dokumentuose. Tų ženklų, keliaujant gilyn į praeitį arba daugėja arba jie visai išnyksta.
Jeigu nesantuokinių valstiečių vaikų krikštatėviai kilmingi, verta tirti giminės genetiką, tik ji padės surasti kilmės ženklus. Surasta genealogija nieko nepaaiškins.

Rekomenduoju nemokamą įrankį

Amžius & Gimimo metai

, kuris yra patogus, neorint nustatyti asmens amžių tam tikrais metais.

Patiko (6)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą