BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Krikštynos ir krikštatėvystė

Ar galima įrodyti vaiko kilmingą prigimtį? Kodėl bajorai krikštijo nesantuokinius valstiečių vaikus? Ar ypatingieji miestiečiai buvo kilmingesni?

Lietuviai giriasi itališko, prancūziško kraujo turintys, nors gal tik Napaleono kariai užklydę paliko pėdsaką. Radau Rusijos forume besigiriantį genetinėmis kilmingomis garsaus prancūzų aristokrato šaknimis, paaiškėjo - proprosenelė tarnavo caro šeimoje, o prancūzas trumpai svečiavosi pas carą.
Legendos įgaus tikrą pavidalą arba išnyks jeigu faktai pasiteisins. Bet patirtis sako - niekas iš niekur neatsiranda, giminėse kalbama, nes kažkas tokio buvo. Tik atlikę giminės istorijos arba genetinį tyrimą galite praplėsti savo žinias apie šeimą ir sužinoti daugiau apie tikrąją savo prigimtį.

Kaip surasti savo protėvio gimimo - krikšto dokumentą?

  • Pirmiausia, reikia nors vienos datos iki 1918 metų,  nes iki lemtingų mūsų valstybės atkūrimo ištakų - viso paskutinio 100-mečio, RKB archyvinių dokumentų duomenys neprieinami.

Yra dar du svarbūs dalykai, kurie, ieškant kūdikio gimtadienio, gali pagelbėti.

  1. Būtina apklausti gimines ir patiems surinkti kaip galima daugiau informacijos apie galimą vaiko gimimo datą. Taip atpiginsite likusias paieškas, jeigu pradėsite savo paieškas, arba užsakysite privatų tyrimą. Gal yra gyvų giminaičių, prisimenčių krikštatėvių asmenvardžius, datas, vietą, aplinkybes.
  2. Reikia pasidomėti kokiai parapijai priklausė Jūsų protėviai, peržiūrėti kapus, paminkliniuose akmenyse surastus duomenis surašyti, suregistruoti visas galimas datas (net jeigu jos apytikslės).

Likusios informacijos paieškoms galima užsakyti privatų tyrimą, arba patiems mokytis dirbti internete, virtualiame archyve ir, pagal tikrus faktus sudaryti savo giminės medį. Rekomenduočiau peržiūrėti epaveldas.lt svetainę ir pasitikrinti ar reikiamų parapijų bylos jau yra skaitmenoje.

Foto: Mosėdžio parapijos knyga 1711-1767 m. /Šaltinis epaveldas.lt

Kaip palengvinti gimusiųjų paiešką?

Pasistenkite sužinoti:

1) kada ir kur susituokė tėvai; iš kur kilę jų tėvai, vaikai, gal kuris pakeitė gyvenamą vietą (pvz. gavo tarnybą, išvyko mokytis, emigravo ir kt.);

2) brolių-seserų gimimo datas ir vietas - ar yra koks dėsningumas (pvz., gimdavo kas du metus, kas antras kitame kaime ir pan.); ar žinomi jų tolimesni likimai (gal kur nors išvyko, emigravo, persikėlė) ten gali būti tėvų, kitų brolių ar sesių gyvenimo įvykių;

3) tėvų brolių/seserų gyvenamas vietoves, parapijas, gal kuris šeimos narys pas juos išvyko pvz., mirus tėvams- mažieji pas seserį augo, arba motina nuvyko padėti dukrai auginti naujagimį ir staiga mirė;

4) ar žinomos ieškomo asmens seserų santuokos ir parapijos, kuriose broliai tuokėsi;

5) gal išsikeldavo į kitas vietas pvz. netekėjusios seserys likdavo auginti arba slaugyti giminaičių;

6) nuo kada žinoma ieškomo asmens veikla; iš kur atsirado svainis; kur išvyko ištekėjusi mergina, kurioje gretimoje parapijoje įsikūrė ( jei yra, peržiūrėti to meto tikinčiųjų sąrašus, gal bus įrašyta kas iš kur atvyko);

7) galbūt, gimimo metrikoje įrašytas kitoks vardas, nei santuokos ar mirties dokumente;

8) kiti nenumatyti variantai (karai, epidemijos, sukilimai, tremtys suardę naturalią įvykių seką).

Minėjau, vienas iš sėkmingesnių atsitiktinio suradimo būdų - sekti krikštatėvius ir liudininkus.

Krikštynos - svarbus aktas, dažniausiai užrašomi krikštatėvių asmenvardžiai ir jų gyvenama vieta. Iki XIX a. pradžios užrašydavo daugiau faktų apie krikšto tėvus, nei apie tėvus.

Vietovardžiai - labai reikšmingi laiko ženklai, pagal kuriuos galima sekti pasikartojimus. Kartais jie nuveda prie galimų antros ar trečios eilės giminių. Surastos naujos pavardės dažnai praplečia paieškų ribas. Krikšto tėvų ir kitų liudininkų (asistavusių asmenų) nurodyti gyvenami kaimai ir miesteliai dažnai susiję su tiesioginių giminių paplitimu.

Stebino XVIII a. pradžios gimimo krikšto įrašai, kuriuose kartais atsirasdavo tik tėvų vardai, tėvo dar ir pavardė, o motinos - nė ženklo. Tuo metu krikštatėviai labai smulkmeniškai aprašyti (iš kur, kokio luomo, jų pavardės su prierašais mergautinė ar ištekėjusi moteris, ištekėjusiosios - vyro vardas). Toks tikslumas galėjo būti neatsitiktinis - krikšto tėvai buvo svarbūs vaiko palydovai į naują gyvenimą. Kitaip nei tėvai, jie patys dalyvaudavo krikšto akte ir apie save pateikdavo tikslius duomenis.

Krikštas ir krikštatėviai

Etnologai teigia - krikštynos ir įvardijimas yra išvedimas iš pavojingos ribinės (kulminacinės) virsmo būklės (plg. virsti – vardas, atitikmenį su kirsti – kardas, t. y. vardas – kaip virsmo įrankis). Kitaip sakant, įvardijimas (krikštynos) yra atėjimo į žemiškąją būtį baigtis ir dvasinio pabudimo (gimimo) pradžia (plg. sanskrito kalbos veiksmažodį vardh, kuris reiškia ‘augti, stiprėti, kelti dvasią, įkvėpti’) http://www.vydija.lt/Virsmu_knyga.pdf

Iliustracija. Auklė su vaiku. Vilkaviškis, 1911. Fotografas nežinomas. Šaltinis: www.archyvai.lt/

Leidinyje “Lietuvių etnografijos bruožai” rašoma, kad Biržų apskr. turtingų valstiečių krikštynose dar XX a. I-e pusėje dalyvaudavo 5–6 poros  kūmų, o neturtingieji apsieidavo su viena pora. Kuršių Nerijos žvejų ir Klaipėdos, Šilutės apylinkių valstiečių krikštynose kartais būdavo iki 10 porų kūmų. Pasirodo, kad kviesti daug porų kūmų – ne vien Lietuvoje žinomas paprotys. Latvių krikštynose dalyvaudavo iki 10 porų, Ukrainoje – iki 5 porų (72; 121), kitose indoeuropiečių šalyse – nuo 3 iki 12 porų. M. Kosvenas šį paprotį vadina kolektyvine krikštatėvyste. Genealogijoje ši kolektyvinė krikštatėvystė didelė sėkmė - sužinome daug įdomių detalių. Tuo metu paaiškėja šeimos socialinė padėtis, galimų giminių kiekis, geri santykiai su kaimynais, draugų ir giminių paplitimo teritorija ir dar daugiau įvairių papildomų faktų. Kilmingųjų įtraukimas į svarbius kaimo valstiečių gyvenimo įvykius, parodo netiesioginius ryšius. Valstiečiai tarnavo dvare, buvo gerbiami pono, prasigyveno ir pretendavo į aukštesnį statusą, nusigyvenę bajorai turėjo ambicijų ir ryšių - visa eilė priežasčių, dėl kurių atsiranda santykiai tarp įvairių socialinių sluoksnių. Pastebimai dažnos - krikšto tėvų vardų suteikimo tradicijos. Kolektyvinės krikštatėvystės atveju, dažniau pirmosios poros vardais krikštijami naujagimiai, jeigu pirmoji pora iš bajorų luomo, vieno iš jų vardas atitekdavo naujagimiui. Kaip keitėsi socialiniai santykiai ir luominė priklausomybė - atskira tema. Tiriant giminės istoriją, galima pasitelkti istorikų atliktas studijas, arba studijuoti istorinius romanus, surasti autentiškus dienoraščio formos įvykių aprašymus. Mano pastebėjimai kol kas labai fragmentiški, bet galiu teigti, kad jeigu vieną kartą radote kilmės ženklą prie savo gentainio įrašo, antras nebus atsitiktinis, jie kartosis.
Kada manęs paklausia ar gali būti giminė kilusi iš bajorų, jeigu nėra tiesioginių dokumentų, bet kažkas pasakojo apie buvusią kilmingą prosenelę. Visada sakau - verta pasitikrinti.

Yra dar viena taisyklė - beveik visi bajorų šaknis turintys palikuoniai labai neblogai žino savo giminės istoriją. Tie, kurių protėviai kažką girdėję apie kilmingą praeitį, gali rasti tokių fragmentiškų ženklų senuose dokumentuose, sąrašuose, leidiniuose, nekilnojamo turto registruose ir dar daugybėje šaltinių. Tų kilmės ženklų, keliaujant gilyn į praeitį arba daugėja arba jie visai išnyksta. Jeigu nesantuokinių valstiečių vaikų krikštatėviai kilmingi, verta pasidomėti šių asmenų genealogija, sekti kitus įvykius ir dalyvius, galimai bus daugiau nuorodų į kilmę.

Kitas, mažiau dėkingas būdas - tirti giminės genetiką, ji padės surasti kilmės ženklus, jeigu duomenų bazėse jau yra išsityrusių gentainių.

Surasta fragmentiška genealogija greičiausiai nieko nepaaiškins.

Esu radusi atvejį, kai bajorų giminė atsisakė savo socialinio statuso ir visa jos linija buvo valstietiška, kitų šakų atstovai išlaikė bajorystę.

Na ir dar viena grupė gyventojų - ypatingieji. Kas jie tokie? Jeigu miestelyje gyvenusių asmenys įvardinti tokiu prierašu - jie pasiturintys gyventojai, arba pirkliai. Pirkliai niekuomet nebuvo luomas, tai buvo miestiečių socialinis sluoksnis, vadinamas ypatingaisiais miestiečiais. Gal jie nebuvo kilmingi, bet tikrai turtingi, ko neretai negarantavo bajorų titulas.

Šimtmečiais trukęs įvairių luomų ir tautybių asmenų dalyvavimas vaiko krikšto akte, kuria prielaidą, kad šis įvykis buvo itin svarbus kiekvienai šeimai. Galima numanyti, kad vaiko gimimas rūpėjo giminaičiams, visai bendruomenei, bet kartu atkūrė paveikslą apie skirtingų luomų ir tikėjimų žmonių buvimą kartu. Joks kitas įvykis neatspindėjo tokios nuostabios tolerancijos ir draugystės tarp visos istorinės Lietuvos gyventojų, kaip krikštas.

Kiekvienas vaikelis, gimęs nesantuokoje, kelionėje ar surastas prie kieno durų, ligotas ir silpnas, liuteronas ar žydas - skubiai buvo vežamas į bažnyčia ir krikštijamas. Knygose atsirasdavo tam tikras įrašas, pavyzdžiui:

Viešpaties metais tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt ketvirtaisiais kovo trisdešimtą dieną (nurodytoje) Romos katalikų parapijos bažnyčioje kunigas ar vikaras (vardas, pavardė) šventuoju vandeniu ir šventaisiais aliejais pakrikštijo kūdikį vardu (pavyzdžiui, ELŽBIETA)”.

____________________________________________________________________________________________________

Svarbu nepamiršti, kad:

Grigaliaus ir Julijaus kalendorių skirtumas (atsilieka Julijaus kalendorius): 1582-1700 m. – 10 dienų, 1700-1800 m. – 11 dienų, 1800-1900 m. – 12 dienų, 1900-XX a. – 13 dienų.

Rekomenduoju nemokamą įrankį:

Amžius & Gimimo metai, kuris yra patogus, norint nustatyti asmens amžių tam tikrais metais.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) to “Krikštynos ir krikštatėvystė”

  1.   Patikslinimui
    Liepa 16th, 2018 | 23:35

    Anno Domini - Viešpaties metais (ne Dievo). Terminas tiel lotyniškai, tiek lietuviškai skiriasi, net jei prasme artimas.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2.   elena
    Liepa 20th, 2018 | 19:34

    Taip, ačiū, net nežinau, kaip čia taip įrašiau, pataisiau.

Rašyk komentarą