BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Istorizmai

1.	J. Narūnovičiaus-Naronskio  1645m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio  fragmentas. Žemionių pora

J. Narūnovičiaus-Naronskio 1645m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio fragmentas. Žemionių pora. www.selonija.lt

Istorizmai ir senžodžiai

(žodžiai ar žodžių junginiai, įvardijantys išnykusias realijas. Jie mena ir gilią senovę, ir netolimą praeitį)

Istorizmai tai visuomenės gyvenimo kitimai ir su jais susijęs tam tikrų daiktų, reiškinių, sąvokų nykimas. Visi šie žodžiai yra pasitraukę iš aktyvios vartosenos. Istorizmai, kaip tam tikri praeityje egzistavusių realijų ar sąvokų pavadinimai, dažnai vartojami istorijos, etnografijos srityse, manau, įdomūs genealogijos tyrėjams. Senuose dokumentuose, knygose ar kituose šaltiniuose dažnai tenka susidurti su senais terminais, žodžiais arba pavadinimais. Užrašyti prierašai: generolienė, maršalkienė, kunigo kanauninkas ir panašūs mums suprantami. Pasitaiko reti ir reikalaujantys patikslinimų žodžiai: kamerdineris reiškiantis - [vok. Kammerdiener] pono namų (rūmų) tarnas; rūbininkas (TŽŽ) arba adjutantas - [lot. adjutans – padedantis]. O plackomendantas, adjunktas, primo voto, žemietijos regentas, dvaro šambelionas, referendorius - tai tokie praėjusių amžių žodžiai ir jų junginiai, kurių prasmę tik specialistai supranta. Parinkau nedidelę senų žodžių grupę su paaiškinimais.

Socialinius luomus, grupes, klases įvardijantys istorizmai

bajorija - bajorų (pasaulietinių feodalų, privilegijuotų žemvaldžių kilmės žmonių) luomas, bajorai,

žiemionys - bajorų luomo sinonimas.

šlėkta - Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomas

baudžiauninkai, lažininkai - valstiečiai, einantys lažą

būrai - ‘Prūsijos valstiečiai’

mužikas - valstietis ( rusų)

miestietis - miesto gyventojas, naudodavęsis miestiečių teisėmis

kumetis - feodaliniu laikotarpiu samdomasis dvaro darbininkas

asesorius - teisėjas, prokuroras ar kitoks teismo posėdininkas

nešiotė - vaikų auklė

pribuvėja - moteris, padedanti gimdyti, priimanti kūdikį

rūmininkas - rūmų tarnautojas, dvariškis

vežikas - vežimo vairuotojas

Matavimo vienetų, matų, skaičių, žemės valdų, politinių istorizmų ir archaizmų pavadinimai

kunigaikštija - kunigaikščio valdoma sritis

gubèrnija - pagrindinis administracinis teritorinis vienetas Rusijoje nuo XVII a. pr. iki 1929m

pavietas - LDK apskritis

aršinas - ilgio matas, lygus 71,12 cm

latifùndija - didelis privačios žemės sklypas

márgas - žemės ploto vienetas nuo 0,25 iki 0,71 ha Istorikų teigimu, oficialiuoju matu margas buvo nuo 16 a. iki 20 a. pr., kol Rusija neįvedė Lietuvoje savų matų.

valãkas - žemės plotas (sklypas) apie 20 ha (baltarusių воло)

uolektis- ilgio matas, lygus mazdaug 66-71cm.

sekmas /a – septintas/a

činšas - mokestis, feodalinė žemės renta, mokoma pinigais arba natūra

lažas - priverstinis baudžiauninko darbas dvare savo padargais

pagalvė, pagalvės mokestis - asmens mokestis (valstiečiai turėjo mokėti kunigaikščiui)

auksinas - auksinė, vėliau sidabrinė moneta Lietuvoje

dvylekis - trijų skatikų pinigas

grašis - sidabrinė moneta, iš Italijos paplitusi Europoje, lenk. grosz,

apygarda - powiat уезд pavietas - LDK apskritis, carinės Rusijos administracinio aparato grandis.

gubèrnija - pagrindinis administracinis teritorinis vienetas Rusijoje nuo XVII a. pr. iki 1929m.

seniūnija - 1. mažiausias administracinis vienetas – kaimas ar keli kaimai, tvarkomi seniūno.

2. LDK žemės valda, skiriama seniūnui bajorui

Valstybės dūma – įstatymų leidimo organas priešrevoliucinėje Rusijoje (nuo 1906 iki 1917).

Miesto dūma – miesto savivaldos organas

Seimas - LDK (nuo 15 a.), Lenkijos–Lietuvos (1569-1795) parlamentas

seimelis - LDK pavieto arba žemės bajorų suvažiavimas Seimo atstovams, pareigūnams rinkti ar svarbiems bajorų reikalams aptarti

daboklė - areštinė, arešto namai

traktierius - užeigos namai, smuklė

mezliava - duoklė ar mokestis kunigaikščiui, feodalui

kalėdoti - rinkti duoklę (kalėdą) iš tikinčiųjų

Pareigybės

Seniūnas - lotynų capitaneus, rusų (cyrillic) старост/а, germ. Starost

vaitas - Rusijos valdytojas Užnemunės krašte, Vilniaus valsčiaus valdytojas

viršaitis - valsčiaus valdybos pirmininkas

vaivada - LDK ir Lenkijos administracinio vieneto (vaivadijos) valdytojas

ekonomas - ūkio vedėjas, ūkvedys

vietinininkas, -ė - skirtinis srities valdytojas

Karinė tematika

Kapitonas - capitaneus (lot.) kapitan (lenk.) kапитан (ru.)

kadetas - kariūnas, karo mokyklos auklėtinis

ulonas - lengvosios kavalerijos karys

algininkas - ‘samdytas karys’ (DŽ 1993;

artileristas, - patrankininkas, puškorius ‘šaudantis iš patrankos  kareivis’ (DŽ 1993; 526)

etmonas - ‘LDK ir kt. šalių kariuomenės vadas’ (DŽ 1993; 153) la. hetmanis (LLKŽ

esaūlas - ‘carinės Rusijos kazokų kariuomenės laipsnis (kaip pėstininkų kapitonas)’

grenadierius ‘seniau – granatomis ginkluoto dalinio kareivis, vėliau – rinktinio pėstininkų dalinio kareivis’

junkeris - ‘1. Rusijos puskarininkis, kilęs iš bajorų 2. Rusijos kariūnas’

kornetas - ‘žemiausias kavalerijos karinis laipsnis’ (TŽŽ 2001;423)

ordonansas - ‘raitas pasiuntinys’

rekrutas - ‘naujokas kareivis’ (DŽ 1993; 652)

Kreipiniai

didžiai gerbiamasis ponas - pagarbus vyresnio amžiaus vyriškio pavadinimas

didžiai gerbiamoji ponia - pagarbus vyresnio amžiaus moters pavadinimas

malonybė, maloningiausias,-ia, meldžiamasis, -oji

Parinkta iš: http://vddb.library.lt;  http://www.lkz.lt;  http://www.vlkk.lt

Patiko (1)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą