BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Asmenvardžiai senuose dokumentuose

Asmenvardžiai senuose dokumentuose buvo užrašomi pagal tam tikras taisykles. Pradėjus tyrėjo darbą, tenka sklaidyti senus rankraščius, perprasti kas juose parašyta. Savo dienoraštyje supažindinu su tam tikrais įvardijimo užrašymais ir jų pokyčiais įvairiose epochose.

Suprantama, kad seniausiose knygose visi įrašai lotyniški kartais kanceliarine LDK, t. y. senąja gudų kalba, vėlesniais laikais - senąja lenkų ir senąja rusų kalbomis, o giminių fonduose galima aptikti ir prancūziškai, itališkai, vokiškai ar kitomis kalbomis parašytų dokumentų.”

Pavardžių užrašymai senuose dokumentuose (iliustruoti archyvinių rankraščių fragmentais)

Įvardijimas

Įvardijimas – tai vieną asmenį pavadinantys asmenvardžiai su prievardžiais.

Tėvavardis arba patronimas - iš tėvo vardo sudarytas asmenvardis.

Pavardės užuomazga – tai asmenvardis antroje arba trečioje įvardijimo pozicijoje, kuris greičiausiai bus paveldimas kitoje kartoje.

Giminės asmenvardis – tai giminės pavadinimo pirmasis narys (dažnai jis giminės pavadinimą sudaro vienas).

Giminės vietovardis – tai giminės pavadinimo antrasis narys (giminės pavadinime jo gali ir nebūti). Giminės pavadinimas – tai giminę pavadinantys onimai.

Jų gali būti 2 (giminės asmenvardis ir giminės vietovardis) arba 1 (giminės asmenvardis).

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Iki XIX a. pradžios Vilniaus, bei Žemaičių vyskupystėse metrikų knygos buvo užrašomos lotynų kalba, iki XIX a. vidurio - lenkų kalba, vėliau rusų, galiausiai nuo XX a. antrojo dešimtmečio - lietuvių kalba.

Nors krikšto, santuokos, mirties dokumentuose nusistovėjo tam tikra rašymo forma su pakankamai išsamia informacija, įrašų skaitymui praverčia paaiškinimai.

Vyrų įvardijimo būdai

—–

1. Vardas + pavardė, pvz.,  Samuelis Labanovskis Samuelis Labanowski (lot.).- galima pastebėti vardas turi lietuvišką galūnę, pavardė - slavišką.

2. Asmenys užrašyti su prievardžiu. Vardas visada užrašomas prieš pavardę. Pvz. Kilmingas Dominykas Noreika MD: Dominicus Noreyko (lot.). Prievardis šiuo atveju MD:

-

-

-

3. Vardas + tėvavardis + pavardė, pvz., Michał Janowicz Doweyko (lot.). Vardas visada užrašomas prieš kitus asmenvardžius. Gali būti: vardas + (tėvo ) vardas + pavardė, pvz. Jurgis sūnus Adomo Pačkovskis Георгiй сынь Адама Пaчoквскiй (rus.).

Pilną asmens įvardijimą sudaro prievardis ir asmenvardžiai. Paprastai prievardis lotynų kalba buvo užrašomas tik kilmingiems, vėliau lenkų ir rusų kalbomis - visiems luomams. Vardas įvardijime dažniausiai būna tik vienas, tačiau pasitaiko du, trys ir daugiau. Pasitaikydavo, kad kiti vardai į dokumentus buvo prirašomi vėliau, kiekvienas toks taisymas buvo lydimas parašu ir data.

5. Pvz. Kilmingas Aleksandras įterpti 2 vardai Viktoras - Justinas, dokumento krašte visuomet būdavo įrašyta pastaba; šiuo atveju pridedu išnašą: “pagal konsistorijos įsaką 1884 m. spalio 20 d. Nr. 6806″ (vert. iš rusų k.) ir kunigo pavardė. Tokia tvarka rodo kokie svarbūs buvo šių dokumentų įrašai, bet kokie taisymai - retenybė.

Randame įrašų, kuriuose sunku atpažinti kiek vardų, pavardžių. Taip dažniau atsitinka esant nelietuviškiems asmenvardžiams, retų vardų ir pavardžių variantuose.

6. Pvz. Patre Germano Gotlib Kiezler (lot.).

———————————————————————-

Lietuvos bajorai buvo užrašomi dviem, trimis ir daugiau asmenvardžių, jeigu užrašomi ne tik keli vardai, pavardė, bet ir giminės pavadinimas.

7. Pvz. D. Michaelis Zawisza Dowialo (lot.). Kilmingas Mykolas Daugėla iš Zavišų linijos.

-

-

Pavardes paprastai turi visi vyriškos giminės užrašyti asmenys, bet būna išimčių pavyzdžiui, užrašant pavainikio tėvą (kartais nurodomas tik vardas), bet dažniausiai tėvas lieka neįvardintas. Pavardė lieka nežinoma, jeigu vaikas pamestinukas.

8. Pvz. Vaiko vardas Zuzana - infatem nomine Zuzannam (lot.) tėvas ir motina nežinomi inscii (lot.).

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Moterų įvardijimo būdai

Moterų pavardžių priesagos:  1. -owa, pvz., Miłunowa. 2. Ištekėjusių moterų pavardžių priesaga. -ina, Dowgajłina. 3. Tai taip pat ištekėjusių moterų pavardžių priesaga. -ówna, pvz. Szimkiewiczówna. Tai neištekėjusių moterų pavardžių priesaga. Bet pasitaiko, kad raštininkas užrašo taip kaip tariama, pvz. vyras įvardintas įprastai - Jokūbas Bernotaitis Jacobs Bernotaytis ( lot.), moteris - Doroteja Žiaukienė Dorothea Ziaukiene (lot.). Tokia pavardės forma atitinka šiuolaikinį ištekėjusios lietuvės moters pavardės užrašą.

Moterų pavardės gali būti sudaromos ne tik su priesagomis, bet ir su galūnėmis. Tokio tipo moterų pavardės yra sudaromos iš vyriškų pavardžių, turinčių -sk- tipo priesagą, pvz., Jasińska, Malinowska, Nowicka ir kt. Iš galūnės vedinių neįmanoma nustatyti, kuri pavardė priklauso ištekėjusiai moteriai, o kuri neištekėjusiai merginai.

Variantai:

1. Vardas + pavardė, pvz. Barbora Pavlovska Barbara Pawlowska (lot.). Vardas visada užrašomas prieš pavardę.

Iliustracijoje 1797 m. balandžio 30 d. krikšto dokumento įraše tėvas: Steponas Dacis, motina Ona Štoškovska iš kaimo …Patre Stephano Dacis M. Anna Sztoszkovska de Villa (lot.)….

2. Vardas + pavardė su prievardžiu. Prieš asmenvardžius dažniausiai užrašomas prievardis pvz. G:V:; G. Virg. (lot.); - netekėjusioms, G:D:; G:M:; G. Dna. (lot.); - kilmingoms moterims, Pr.; Kp. - valstietėms ir t.t. Vėliau prievardžiai nurodydavo luomą, kartais tautybę, religiją, karinį laipsnį, pareigybes.

Pvz. Kilminga Barbora Kognovika Mgnifica Domina Barbara Kognowicha (lot.).

2. Moterys užrašytos tik vardais, pažymint vietovardį, arba be jo. Pvz. Kazimiero Petro Stankevičiaus žmona įrašyta tik vardu Kristina, nurodant gyvenamą vietą Viduklę, Nemakščių parapijoje Casimiri Petri Staszkievicz et Cristina districtu Widuklensi, Paraphia Niemoksz…).

3. Rusų kalba dažni moterų įrašai: Vardas + mergautinė pavardė + vyro pavardė, pvz., Petronėlė iš Ivanauskų Sodecka Петронелa из Иванoвских Содецкa (rus.). Šiuo atveju Sodecka pavardės vertimas aiškus - Sodeckienė. Jeigu būtų įrašyta Петронелa Содецкa - neįmanoma nustatyti jos statuso

Kartais rašomi tik vardai, tiek vyrų tiek ir moterų. Pvz.  iš penkerių asmenų paminėtų krikšto metu, įrašyta tik viena - tėvo pavardė. Vaikas Mykolas Filius Michael (lot.) - tėvai Lukas ir Ona Jaunėliai Luca et Anna Pagi Jaunieliow (lot.). Krikštatėviai Paulius ir Doroteja Patrini Paulus et Dorothea (lot.).

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Prievardžių ženklai ir dažniausi jų užrašymai

(Pateikiami istorinių dokumentų dažniausi prievardžiai)

Terminas: Generosus-Nobilis-Szlachta-Дворянство-Bajorija

Pirmiausi prie pavardžių pasirodę prievardžiai - tai kilmės ženklai. Senojoje raštvedyboje įvairiais laikotarpiais kilmės prierašas buvo skirtingas. XVII a. įrašuose nebuvo sistemos, ji nusistovėjo XVII a. viduryje, bet pastoviai kito, nes įrašai buvo vedami lotynų, lenkų, rusų, galiausiai lietuvių kalbomis. Po 1918 metų įrašai buvo tik lietuvių kalba ( su išimtimis ), o gyventojų kilmė neišskiriama.

Kilmingieji (dvarininkai, bajorai kiti didikai) ženklinami:

Lotynų kalba Nobiles - kilmingas. Pradžioje lotyniškuose įrašuose atsirado kilmingumą nurodantis D., arba Dnus. ženklai (Dominus - ponas) ir jais dažniau žymėdavo vyrus, vėliau kilmės prievardžiai įvairavo: G: Dnus, M: Dnus (vyrų); G: Dna, M: Dna (moterų), G. Virg. (merginų), dar vėliau sutrumpėjo: G: D:, M: D:, G: V:, Generosus (-a) Dominus (-a)“ - gimęs (-si) ponu (-a).

1. Pvz. MDna (kilminga) Margarita Godlewska (Margarita Godlevska) MDnus (kilmingas)Teodorus Godlewski (Teodoras Godlevskis).

2. Pvz. Kartais užrašomas pilnas lotyniškas Magnificum Dominum Pvz. užrašas Magnificum Dnum (Didžiai Gerbiamas Ponas) Georgium Nutowi ( Jurgis Nutautas). Jie savo turtine padėtimi ir kilme gerokai skyrėsi nuo paprasto bajoro.

3. Pvz. Generosi Dni Thaddeus Juchniewicz de Villa ( Kilmingas Tadas Juknevičius iš kaimo).

4. Pvz. Užrašas Nobilibus Padre Adamo Bar… ( Kilmingas tėvas Adomas Bar…).

5. Pvz. Kiti užrašai: Serēnisima Regia Maiestatis (Jos Šviesybė ypatingos didybės) Matris (motina) Catharina Narbutowna (Kotryna Narbutaitė).

6. Pasitaiko raidžių junginys: M.G.D., kas reiškia žmogaus tikrai aukšta kilmę, pareigybes.

Kiti asmenį patikslinantys prierašai.

Pvz. Kiti užrašai: MMDDni A. Pilsudzki Gladiator Ducatus Samogit (lot.) 1798m. (kilmingas A. Pilsudskis Žemaitijos Kunigaikštystės).

Pasitaiko, kad dokumente užrašomas asmens priklausymas kitam tikėjimui. Šiuo atveju - tėvas Mykolas Buzinskis Liuteronas (pabraukta) - Patre Michaele Buzynski Luterano (lot.).

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Kitos kalbos:

Pasikeitus raštvedybai, maždaug nuo 1802 m metrikų užrašymuose įvyko savotiškas lūžis, nes kai kur kunigai pradėjo vartoti senąją lenkų kalbą, o nuo 1827 m visos metrikos pradėtos rašyti lenkų kalba. Tuomet, kada buvo vedama slavų kalbomis, luomai, buvo žymimi dar įvairiau. Pirmieji užrašai buvo tiesiog išversti iš lotynų kalbos.

Raidės J.P. (Jaśnie Pan ) verčiamos - šviesusis ponas.

Vėliau lenkų kalba kilmingieji dažniausiai ženklinami Urodzony; trumpiniais Ur., Urodz. verčiami - gimęs, rečiau - Wielmoznych, Szlachetnych (arba Szlachta). Rečiau: J.W.P. (Jaśnie Wielmożny Pan) - prakilnusis ponas.  Sutinkamos W.W.J.J.P.P. kelis kartus pakartojamos tos pačios raidės, reiškia daugiskaitos formą, pabrėžiant ir vyro ir žmonos aukštą kilmę.

Valstiečiai - Pracowity, Wloscianie, trumpiniais Pr., Pracow., arba Wlosc.

Žemiau pateiktų pavyzdžių (lenkų kalba) paaiškinimai:

Kilmingų Wielmoznych, (po vardo ir pavardės seka pareigybės) - Šiaulių teisėjai Sędziau Gran. Szawell ir kilmingi JP. Bonifacy  Rozalia Wasilewzcy, Nekilmingų; Wloscianie, Pracowitych (valstiečių), Wolni ( laisvųjų valstiečių).

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Rusų kalba rašoma nuo 1848 metų, o įvardijimų prierašai buvo dar įvairesni, nes žymėdavo luomus, smulkius gyventojų sluoksnius; dvarininkus, pirklius, žydus, čigonus, valstiečius, miestiečius, karius…

Taigi atsirado:  Дворяне , Однодворцы, Блaгoрoдныxь, Крестьяне, Евреи, Цыгане, Kупцы, Mещанe arba jų trumpiniai Дв., Кр.

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Kariai ir kariškiai išskiriami kitais įvardijimais, kartais buvo aprašomi nurodant kokio pulko, bataliono, kuopos.

Pvz. karys Солдатa arba (kario žmona)  Солдаткa, (atsargos kareivis) Отстaвногo Солдатa, Пoрутчика

……………………………………………………………………………………………………………………………………

Po prijungimo prie Rusijos visų Lietuvos gyventojų sluoksnių pokyčiai buvo ryškiausi, tai atsispindėjo bažnytinių dokumentų raštvedyboje.

  • Nuo 1826 m bajorija nepateikusi įrodymų apie kilmę, buvo perrašyta į valstiečių arba miestiečių luomą (в мещане или государственные крестьяне).
  • 1831 m carinės Rusijos Vakarų gubernijose Šlėktai įsigaliojo įstatymai (был издан закон “О разборе шляхты в Западных губерниях и об упорядочении такого рода людей”), kilmingais galėjo būti tik heraldikos komisijos pripažintieji. Parengta pagal

  • Nuo 1858 m šlėkta nepatvirtinusi kilmės, bet turinti žemės, vadinosi vienkiemininkais однодворцы arba piliečiai граждани. Valstybinėje žemėje gyvenantys - valstybės valstiečiai, laikinai išsilaikė terminas - laisvieji vastiečiai, dar vieni - turinys žemės valstiečiai.  Nedidelius žemės sklypus turintys bajorai tapo vienkiemininkais,  teisiškai nedaug tesiskyrė nuo valstybinių valstiečių. Visi luominai pokyčiai tiesiogiai veikė raštvedybos terminus. Archyviniuose dokumentuose tas pats asmuo galėjo būti užrašomas vis kitais asmenvadžius papildančiais prierašais. Tokiu būdų galima sekti gentainių gyvenimo vingius, tikslinti luominius pokyčius.

Kiti įvardijimai:

Nuo 1850 m kilmingų įrašuose - du terminai: Благороднный ir Дворянин. 1860 m galima buvo rasti kilmingųjų užrašymus - Помещиковь (Pvz. Pomeščikov I. Fabriščevičeva ir A. Folklenderovny mirė vaikas vardu Aurelijonas).

1859 m atsiranda dar kitokie prievardžiai - Prūsijos valdinys Прусский подaнный K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė , o po metų jie įvardijami kaip užsieniečiai Иностранцы K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė. Tokie įrašai nedažni istorinėje dokumentacijoje, bet nuolat atsirasdavo didesnė jų įvairovė. Kur kas daugiau teksto asmens dokumentų prierašuose naudojo nepriklausomoje Lietuvoje.

(Parengta pagal Dr. Jūratės ČIRŪNAITĖS straipsnį “KAUNO PAVIETO BAJORŲ ĮVARDIJIMAS XVII a. PABAIGOJE)

Straipsnis bus papildomas ir tęsiamas.

Tesinys

Patiko (12)

Rodyk draugams

komentarai (51) to “Asmenvardžiai senuose dokumentuose”

  1.   Rasa
    Kovas 18th, 2011 | 14:53

    Kaip tik registruojant mano proprosenelio santuoką Josvainių bažnyčios santuokų registravimo knygoje 1867 m.yra parašyta po jo vardo ir pavardės - Прусский подaнный. Ar tai reiškia, kad jis buvo atvykėlis iš Prūsijos, ten gimęs?

  2.   elena
    Kovas 19th, 2011 | 15:05

    Lietuva ilgą laiką buvo padalinta tarp dviejų erelių: Carinės Rusijos ir Vokietijos. Viena jos dalis gyveno vokiškų įstatymų zonoje, kita rusiškų. Прусский подaнный terminas aiškinamas kaip Prūsijos pilietis, bet jo tautybė neapibrėžta, jis galėjo būti iš tos Lietuvos dalies, kuri vakarinėje pusėje. Josvainiai Rusiškoje pusėje, todėl reikia skaityti Rusijos įstatymą; t.y. jeigu jis kito tikėjimo, jis kitos pilietybės. O kilmę nusako asmenvardžiai, bet tai keblu. Sūduviai buvo vokietinami, prūsų žodynas labai persipynęs su vokiškuoju. Daugybė mokslinių studijų šia tema sprendžia kalbinę takoskyrą tarp baltiškų ir germaniškų žodžių.
    Прусский подaнный. Rusijos teisėje nėra nuostatų, kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kas buvo Rusijos pilietis ir kas - užsienietis. Būti Rusijos piliečiu reškė būti stačiatikiu, bet ir tapti piliečiu - reiškė būti pakrikštytam į stačiatikių tikėjimą.
    Dekretu 26 rugpjūtis 1833 pirmą kartą buvo pripažinta kaip priimtina sąlyga vedybų su užsieniečiu atveju teisė tapti Rusijos piliečiu.
    Visų pirma, kadangi nuo 1 sausis 1807 manifesto paskelbimo, buvo draudžiama užsieniečiams, kurie nėra prisiekę ištikimybės Rusijai, Steigti gildijas. Piletybė - užsieniečiams vienintelis būdas įgyti Rusijos prekybos teises pirklių gildijai. Skirtumai tarp užsienių ir Rusijos piliečių panaikinti 1864m.
    Tai tiek trumpai, istorikai gal galėtų tiksliau įvardinti, bet datos ir atitinkami įstatymai yra vieninteliai terminų išaiškinimų keliai.

  3.   Rasa
    Kovas 21st, 2011 | 12:02

    O kaip jums atrodytų pagal pavardes iš kur jis būtų galėjęs būti kilimo? Jo vardas ir pavardė Aleksandras Šulcas, jo tėvas Antanas Šulcas (rus. Anton Šulc - iš sūnaus santuokos įrašo)ir mama Pranciška Olševskaitė (rus. Franciska iz Olševskich - iš sūnaus santuokos įrašo). Dar tame santuokos įraše paminėta, kad Aleksandro tėvai (rus. - iz dvorian). Kadangi jis tuokėsi Josvainių romos katalikų bažnyčioje tai nebuvo kito tikėjimo (stačiatikis ar liuteronas).
    Dar įdomu o kurioje vietoje ėjo ta riba (siena)tarp Prūsijos ir Rusijos?

  4.   elena
    Kovas 22nd, 2011 | 12:19

    Pavardžių kilmė mokslo sritis Aš mėgėja, domėjausi savo gentainių pavardėmis. Stebėjau kai kurių pokyčius.
    Šulcas - nurodoma vokiškos kilmės.
    Lenkų forume radau:
    http://www.polishforums.com/archives/2009/genealogy-ancestry-6/fathers-name-szulc-38898/
    Genealogijos svetainės rašo apie kilmę:
    http://genealogy.about.com/library/surnames/s/bl_name-SCHULZ.htm
    Olszrwska (Alšausaitė)
    -ski nurodo į lenkišką pavardės kimę, Lietuvoje jų pavyzdžiu irgi buvo sudaromos vietovardinės pavardės, vėliau buvo madinga kopijuoti šlėktų pavardžių darybą, ir -ski dėjo prie visų pavardžių. Jeigu sena pavardė, tuomet reikia ieškoti vietovardžio (vietovės, upės, ežero) Alša, Alšiai, Alsiai, (Alšėnais vadinami:
    kaimas Kauno rajone;
    miestelis Baltarusijoje). Gal būt yra bajorystės dokumentai, ten įvardinamos visos valdos, kur gali būti toks vietovardis.
    Alšėniškiai garsūs Lietuvos didikai:
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Al%C5%A1%C4%97ni%C5%A1kiai
    Ar ši pavardė sudaryta iš Alšos ar kitų variantų, reikia paieškoti.
    Žodynas sako: Alseika-iš dusulys, Alšauskas,-žm. vad. Ališauskas, Alčiauskis lyginamas su lenkų Olszowski/Olzsa
    Prūsija. Galėsiu paiešoti nuorodų į senų žemėlapių psl.
    Bet galite pati paieškoti per Google nes ir lenkai ir rusai ir lietuviai juos gausiai talpina internete.

  5.   elena
    Kovas 23rd, 2011 | 18:59

    Dar. Apie tai, kad ne tik katalikai, bet ir kitų tikėjimų atstovai buvo tuokiami, krištijami visoje Lietuvoje rašiau Blog dienoraštyje. Ir tai nebuvo retenybė.
    “1814m. liepos 21d. Sedos parapijos bažnyčioje liuteronai Joanne Gohling ir Laurentia Rikla savo sūnui suteikia tris vardus; Joannem Eduardum Vladimirum (originalūs užrašai, netaisyti), jo krikštatėvis Vladimiras Gadonas”.

  6.   Rasa
    Kovas 28th, 2011 | 18:06

    dėkui už suteiktas žinias.

  7.   Rasa
    Kovas 30th, 2011 | 19:38

    O gal galite duoti nuorodą kur rasti jūsų minimą šaltinį K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė?

  8.   elena
    Kovas 31st, 2011 | 14:35

    Kurtuvėnų RKB gimimo metrikų knyga 1858 - 1862m
    28 vaizdas, arba

    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=107907&psl=28

    Blog’am parenkamos atsitiktinės iliustracijos. Ne giminių, paprastai, nuorodų neišlaikau, tiesiog pasisekė, kad lengvai suradau jus dominančias pavardes.

  9.   Rasa
    Balandis 6th, 2011 | 10:33

    1846 m. Kėdainių gimimo metrikų knygoje įrašyti naujagimio tėvai taip: (P)Gasportnych Krzysztofa i Barbary z Basewiczow Szemborow. Gal galite padėti iššifruoti ką reiškia tas žodis prieš jų vardus ir pavardes? Skliausteliuose įrašiau P raidę, nes neaišku kokia žodžio pirma raidė P ar G.

  10.   Rasa
    Balandis 18th, 2011 | 20:40

    1838-48 m. Kėdainių šv. Juozapo bažnyčioje santuokos bei gimimo metrikų knygose lenkų kalba yra tokie įrašai: Stawetnych Krzysztofa i Maryanny …, po to kitur Stawetnego Krzysztofa Szymbora … Ką reiškia tas žodis prieš vardus su pavarde?

  11.   elena
    Balandis 21st, 2011 | 12:06

    Sławetny - reikšmė: pagarsėjęs, žinomas kaip garsus,

  12.   Rasa
    Balandis 21st, 2011 | 21:13

    Žodžio Slawetny reikšmę man pavyko rasti, bet aiškiai ir daug kartų parašyta Stawetnych arba Stawetnego.

  13.   elena
    Balandis 22nd, 2011 | 22:06

    Sławetnych - žinomų (dgs.), Sławetntego - žinomo (kilmininko linksnis).
    Stawetnych - tokio žodžio nėra, nes perbraukta ł yra l, ne t, tik sunku būna atskirti. Čia lenkų kalbos išskirtinės raidės. Sunkiau viduryje pavardės, aš pati dažnai suabejoju, kurią raidę kunigas užrašė, nes jeigu nėra pasvirimo, tai klaidina.
    Gražių Švenčių!

  14. Gegužė 10th, 2012 | 17:50

    [...] Pradžia temoje: Asmenvardžiai… [...]

  15. Liepa 10th, 2012 | 17:51

    [...] Internete galima pradėti mokytis simbolių, terminų, vardų ir pavardžių kilmės, surasti dvarų ir parapijų sąrašus. Plačiau: Asmenvardžių ir pavardžių užrašymai senuose dokumentuose [...]

  16.   rita
    Liepa 17th, 2012 | 19:06

    niekur nerandu Gramauskų pavardės kilmės, ten kur gyveno proseneliai, net su ta pačia šaknimi neradau. interneto žodyne taip pat nėra.tai kas buvome?

  17.   elena
    Liepa 23rd, 2012 | 12:39

    Gerb, Rita,

    Gali būti suslavinta iš lit. žodžio gramas, lenk. gromek, gramisz, brus.; rus. grom. Sudaryta pavardė pridedant -ovski, ir vėliau pagal lietuvinimo tendenciją pataisyta į -auskas.Pavardžių žodyne yra variantai; Gramauskis, Gramovskis.
    Pagal pravardinių pavardžių etimologiją:
    Galbūt pravardinė pavardė iš liet. Gramas, matavimo vienetas, “įvairių sistemų svorio vienetas, kaip Svaras kilęs iš liet. svaras vartotas XIXa. daugelyje šalių; koks sunkus daiktas pririšamas gramzdinant (ppr. tinklą), svarlys; šulinio svirtis; svarstis”, lat. svars “svoris, svarstis; svarstyklės, svertas” (LPŽ, 1989: 863-864)
    Laikantis slaviškos kilmės versijos - žodis grom reiškia griaustinį.Rusiška pavardė - Gromov.
    Archyvinė medžiaga gal būt galėtų padėti surasti tokios pavardės “šaknis”, jeigu ji pakankamai sena, jos pradžia gali būti pravardinė Gramas, bet čia tik mano prielaidos. Jeigu raštininkas buvo slavas galėjo savo nuožiūra užrašyti tokią pavardės versiją.

  18.   Nadia
    Vasaris 14th, 2013 | 18:09

    Labai išsamiai pakomentuojate, gal teko kur nors sutikti pavardę Bokša/Boksza/Бокша? Tėtis Vilniuje gimęs. Apie platesnį paplitimą nesu girdėjusi. Vyriausias 1912 m. gimęs Fiodor/Teodor Bokša. Radau jo santuokos įrašą Sentikių cerkvėjė Najsw. Marii Panny. 1936-02-13 vedė (tėvas Jakovas/Jokūbas Bokša).

  19.   elena
    Vasaris 14th, 2013 | 18:56

    Galiu komentuoti pagal pavardžių žodyno išaiškinimus.
    Bakša/Bokša/Bakšis/Bakšys - Plg. lat. Bakša, gali būti sietina su liet. baksėti, bakšyti, “bakštyti” (LKŽ I 577), lenk. Boksza, Bogsza.

  20.   Irmantas
    Spalis 10th, 2013 | 21:43

    labadiena Elena, norėčiau pasiteirauti, gal galėtumėte padėti aiškinantis mano pavardės kilmę? Neesu patyręs šioje srity, tad nelabai sekas atkapstyt kokios nors informacijos :)

  21.   elena
    Spalis 11th, 2013 | 18:41

    Laba diena Irmantai,

    Pavardės neparašėte.
    Man nežinoma asmenvardžio Parašotas kilmė, nesu visažinė, todėl galiu drąsiai parašyti, kad nesu sutikusi tokios pavardės. Būtų labai tiesmuka bandyti pririšti prie parašiuto, ar lietuviško žodžio parašas, bet paieškojus internete galima rasti įvairių panašių darinių kitose kalbose.
    Imigracijos sąrašuose dažni Parisot variantai (apie 200 vnt.), jie yra atvykę į JAV iš Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Italijos (psl. ancestry.com). Sąrašuose rasite keletą panašių pavardžių pvz. italų - Parisotto (Giuseppe Parisotto), Paresotti, Parisot ( pvz. Jean Parisot, gimęs 4 Jun 1869 - Italy), prancūzų - Parissot, Parisot, Parrisot.
    Tokių pavardžių darinių kilmė (anglų, prancūzų) ir yra aiškinama: taip žymimas asmuo, kuris yra išeivis iš Prancūzijos miesto Paryžiaus ir gavo savo vardą iš senovės keltų genčių, t. y. Parisii (behindthename.com).
    Lietuviškai verstume Paryžietis, bet ar ši versija tinka jūsų pavardės aiškinimui, nežinau.
    O kuriame Lietuvos krašte gyveno jūsų protėviai?

  22.   Rokas
    Gruodis 11th, 2013 | 13:07

    Sveiki, gal galėtumėt padėti? Mano pavardė kolovskis ( rus kolovski) mano senelis yra iš sibiro, o prosenelis iš lenkijos, buvo bajoras, iš pasakojimų supratau, kad turėjo dvarą, gal būtų galima plačiau sužinoti apie prosenelio bajorystę?

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  23.   elena
    Gruodis 11th, 2013 | 19:56

    Laba diena,
    Esu gavusi užklausą apie pavardės Kolovski kilmę.
    Nesupratau ar senelis kilęs iš Sibiro ar ištremtas?
    Rusiška pavardės kilmė aiškinama:
    Коловский/Kolovskij pavardė aiškinama Rusijos svetainėje: ufolog.ru - iš vietos pavadinimo Колов Karelijoje yra Kolov (Колов) kaimas. Taip pat XVI amžiuje Колово kaimas vadinosi “деревня на Коловом плесе” nes upėje Водле sukalti žvejybos ginklai колья.
    Tuo pačiu pavadinimu egzistuoja kaimas Altajaus krašte. Pavardė Kolovskiy galėtų būti kilusi iš vienos iš šių gyvenviečių.

    Panaši pavardė Lenkijoje, palyginus Kolov, Kałow o - a pakeitimai dažni.
    Kałowski - lenkijos kilminga giminė, kilusi iš vietovės Kałowa. Šis kaimas yra žinomas nuo XIV a. vadinamas Kały arba Kałowo.
    MARCIN Saryusz z Kałowa Kałowski (ok. 1660-1718/25). Plačiu: polishgenealogy.blogspot.com
    LPŽ aprašomos panašios pavardės Kolas, Kolasas, Kuolas, kurios gali būti įvairios kilmės. Kolasas - panašios rusų, ukrainiečių, baltarusių, Kolas, Kuolas - nuo lietuviško žodžio kuolas, reiškiančio mietas, baslys, arba netikęs nerangus žmogus.

    Taigi, kilmė gali būti įvairi, jei žinoma iš kurios vietos gali būti kilęs, būtų lengviau, tačiau nebūtinai slavų kilmė.
    Pridedu nuorodas, galite pasidomėti plačiau.

  24.   arnis
    Birželis 30th, 2014 | 13:22

    Ar galite ir man padeti mano pavardė lietuvininkas

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  25.   elena
    Birželis 30th, 2014 | 22:18

    Nieko ypatingo nežinau, pagal terminų žodyną Lietuvininkais vadinamos lietuvių etninės grupės gyvenusios vakarinėje dalyje, tai senieji Mažosios (Prūsų) Lietuvos gyventojai. Lietuvininkas, lietuvininkė dkt. tos grupės žmogus.

  26.   Mindaugas
    Liepa 5th, 2014 | 15:54

    Sveiki,
    puikus blogas, naudinga informacija. Aš taipogi peržiūriu lotyniškas metrikas - jei su vardais nėra taip sunku, tai dėl savotiško rašto nesuprantu dalies bajorų santuokų įrašuose nurodomų pareigybių. Elena, galbūt Jums žinoma, ką galėtų reikšti 1783 įraše aptiktas terminas “rotomagistrum districtus [apylinkės pavadinimas]“? Ar tai lotyniškas “rotmistro” (kavalerijos karininko) atitikmuo?
    O šio įrašo negebu net perskaityti (užrašas po filiam MD Dymsza): http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kopija2_zpse2163c40.jpg
    O čia žmogus iš tos pačios giminės, tik šį sykį pasirašęs kaip liudytojas. Užrašas (lyg ir kažkas panašaus į lenkišką woysk) man vėlgi sunkiai įskaitomas:
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kopija6_zps0c447335.jpg
    bei čia: http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kopija4_zpsed8c9626.jpg
    Tenutorius(?) - valdytojas?

  27.   elena
    Liepa 5th, 2014 | 21:31

    Dėkoju už įvertinimą.
    Rotmistras [lenk. rotmistrz, vok. Rittmeister], kai kurių šalių kariuomenių kavalerijos karininko laipsnis iki XX a. pr.; atitiko pėstininkų kapitono laipsnį.(rašiau temoje: Žodžių ir terminų paaiškinimai jų vertimai, komentarai), Districtus - sritis, apygarda (temoje - Dažniausi lotyniški žodžiai ir terminai).
    Santuokos dokumente nurodo sutuoktinius: …Juvenem - jaunuolis, et Victoriam Dymszanka Virginem - ir Viktorija Dimšaitė mergina, Filiam MD Dymsza - vaikas (šiuo atveju duktė) - kilmingo Dimšos…
    Antrame dokumente Testiby? - liudininkai, (lot. testis - liudininkas)- kilmingas Jurgis Dimša Senatorius (kokios vietovės neįskaitau Palonicens ar Pabovicens?)
    Trečiame Juozapas Dimša chorąży Woysk Polls - Lenkijos kariuomenės vėliavininkas.
    Tikriausiai taip versčiau, reikia patikslinti panašias raides visame tekste, kad pavadinimus iššifruoti.

    Sėkmės.

  28.   elena
    Liepa 5th, 2014 | 21:39

    Gerb. Mindaugai,
    Neatsakiau į paskutinį klausimą - Tenutorius(?) - valdytojas?
    Matote tekste toliau eina MD Stanislovas pirmoji vardo raidė S - tokia pati kaip Senatore, nors labai panaši į T. Rašto vingrybes reikia nustatyti peržiūrint visą tekstą, bet būna, kad vieną raidę tas pats raštininkas užrašo keliais būdais. Tada reikia dar daugiau teksto.

  29.   Mindaugas
    Liepa 6th, 2014 | 10:41

    Nepaprastai dėkoju už atsakymą. Toji metrika, kurioje Dimša įrašytas kaip vėliavininkas, yra pačios XIX a. pradžios, taigi - jau po ATR žlugimo. Įdomu, kad vis tiek rašoma “Lenkijos”, nors valstybės nebėra.

    Dėl tos vietos kur nurodomi sutuoktiniai - man buvo neaiškūs tie žodžiai, einantys po nurodytos pavardės (kaip suprantu - pareigybė). Kad būtų aiškiau, įdedu kitą metriką su pabraukta neaiškia vieta (apatinis pabraukimas, nes pirmasis jau aiškus iš Jūsų komentaro apie rotmistrą):
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kopija9_zps06121f05.jpg
    Antrasis žodis - lyg Kaunas? Tas pats žodis kitoje metrikoje, tik su kitu “prierašu”:
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kopija11_zps36feaa45.jpg

    Nesutikčiau tik dėl Senatoriaus - visgi manau, kad ten parašyta “Tenutorius”. Atkreipkite dėmesį į tame pačiame tekste šiek tiek prieš šį žodį parašytą visiškai aiškų, Jūsų jau minėtą “Testiby” - abiejų žodžių pirmosios raidės tiesiog identiškos. Tenuto ir jį valdžiusio tenutoriaus reikšmės yra čia:
    http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Tenutas

  30.   Mindaugas
    Liepa 6th, 2014 | 22:55

    Na va, tas neaiškus žodis (žodžių junginys) man pradeda rodytis kaip “Porucznik koniem” (kavalerijos leitenantas, raitųjų dalinių jaunesnysis karininkas).

  31.   elena
    Liepa 6th, 2014 | 23:48

    Taip Jūs teisus, Tenutorius, atsiprašau, kad į S raidę įsigilinau, nors šalia tokia pati T.
    Mano gentainiai buvo pareigybininkai, daug visokių terminų radau, bet tenutoriaus reikšmės nežinojau, tokių nepasitaikė.
    XIX a. pradžia labai nevienalytė. Gal nebuvo griežtos ribos. Ir aš susidūriau su tokiais įrašais, kai tas pats karininkas kas keli metai įrašomas kitos valstybės atstovu. Tas pats buvo XVIII a. pradžioje - tai Rusijos, tai Lietuvos karininkas. Bandžiau per administravimo istoriją žiūrėti. Labai daug vyko pertvarkymų, kol nusistovėjo pastovesni dalykai.
    Reikia sekti kariuomenės istoriją. Mano žinios ribotos, net paskaičiusi, neįsidėmėjau. Bet kažką išsaugojau, reikia paieškoti.
    Kokioje parapijoje gyveno Jūsų Dimšos? Vietovės - painiausia tema. Tą patį žodį vis kitaip, iš klausos turbūt užrašydavo.
    Aš užklausiau savo konsultanto, gerai žinančio istoriją, gal pagelbės vertime.

  32.   elena
    Liepa 7th, 2014 | 09:50

    Gavau konsultaciją:
    “bywszy” t.y. “buvęs Lietuvos Kariuomenės rotmistras”.
    Tarnavo skirtingose kariuomenėse: Lietuvos ir Lenkijos. Abiejų Tautų Respubliką sudarė dvi valstybės su savo struktūromis. Tik dabar lenkams Rzeczpospolita reiškia tą patį, ką ir Polska.

    “Porucznik Kowie~” (t.y. Kowienski). Kas yra “Kauno poručnikas” negalėčiau paaiškinti.

    Antrajame įraše per mažai raidžių matau, kad galėčiau palyginti su kitais žodžiais. Sabovien[sis], ar Pabovien[sis] Pirmoji raidė galbūt P, nes nepanaši į Stanislovo S. Reikia panagrinėti visą to raštininko tekstą, tada gal ir paaiškėtų. Pagaliau, gal tas Dimša kur nors kitur minimas su panašiais prierašais?

  33.   Mindaugas
    Liepa 7th, 2014 | 17:21

    Dėkoju už puikias įžvalgas - padėjote išsiaiškinti kone viską, kas kėlė neaiškumų. Šie Dimšos anuomet gyveno Jiezno parapijoje, Sakavičių bajorkaimyje (okolica Sakowicze), kur turėjo nedidelį palivarkėlį. Tose apylinkėse yra kitas kaimas - Sobuva (Sabowa - senosiose metrikose). Ta vietovė prie įrašo tenutorius man panašesnė būtent į pastarąjį variantą.
    Radau dar vieną įrašą su Juozu Dimša, kurį Jūs “iššifravot” kaip Lenkijos kariuomenės vėliavininką. Kas keisčiausia, jis padarytas tam pačiam lape - matyt buvo liudininku dvejose viena po kitos sekusiose vestuvėse. Pirmu atveju prie jo parašyta “Lenkijos kariuomenės vėliavininkas”, antru, jei gerai perskaičiau - “buvęs Lietuvos kariuomenės vėliavininkas” (chorazego B w Litt[?]):
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kop5_zps2053e42c.jpg

    Kiek ankstesnė to paties Juozo Dimšos santuokos metrika:
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kop4_zps8d524188.jpg
    “Chorazy altylery” - kaip suprantu, artilerijos dalinio vėliavininkas.

    Čia - įrašas apie kitą Dimšą(galbūt tėvą): Porucznik Kowien (nors paskutinė raidė labai panaši į m):
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kop3_zps33c54089.jpg
    Galbūt tai reikštų, kad tarnavo poručiku Kaune dislokuotame dalinyje. Kartais būna parašyta tiesiog porucznik, tačiau retsykiais randu ir tikslų dalinio įvardijimą - pas kitą asmenį pasitaikė prierašas “Porucznik szwadron huzar” - husarų eskadrono poručikas

    O čia - irgi vyresniojo (galbūt to pačio tėvo) duomenys iš 1783 m. dokumento: Porucznik [Causa?]. Pabraukiau ir to bajorkaimio, kuriame jie gyveno, pavadinimą.
    http://i1262.photobucket.com/albums/ii617/Mindaugas-/kop_zpsa6c826d7.jpg

  34.   Mindaugas
    Liepa 7th, 2014 | 17:30

    Beje, tame pačiame dokumente, kur J. Dimša įrašytas du sykius, tos antrosios santuokos liudininkų gretose įrašytas tas pats Vincentas Jagielavičius (kurį įvardinot kaip buvusį Lietuvos kariuomenės rotmistrą). Čia, po aštuonių metų nuo jo minėtos jo pareigos paminėjimo, jis jau rašomas, rodos, ex asesora(?).

  35.   elena
    Liepa 7th, 2014 | 20:14

    Džiaugiuosi, kad buvau naudinga.
    Iškarpa - per maža tyrimui, nes turime tyrinėti rašyseną, stilių, kiekvieno sukurtą rašymo specifiką, trumpinius ir kt.
    Štai kodėl svarbu visa informacija, kurią nuodugniai surenkate iš dokumentų. Tik sekdami savo giminei būdingus asmenvardžius ir vietovardžius geriau už bet kokį specialistą perprasite savo gentainių paveldą.
    Aš surašau visus gentainių karinius terminus ir datas, vėliau tikslinu, nuo kada iki kada jie buvo naudojami, kada keitėsi karinis administravimas, kur vyko karo veiksmai, pratybos, kokie daliniai dislokuoti.
    Radau 1794m. įrašą - žuvo pratybose, ieškojau kas tada vyko. Taip įsigilinu į šalies istorinį kontekstą.

  36.   irena Matazinskaite
    Sausis 28th, 2015 | 08:10

    sia vasara ruosiuosi organizuoti MATAZINSKU gimines susitikima, per pirmaji susitikima mes niekas nezinojome is kur kilus musu pavarde, apie prosenelius nieko nezinome,.. seneli ir jo broliai nuo neatmenamu laiku gyveno Alytuje. Matazinskas reta pavarde musu kraste.labai noretusi zinoti kaip ji atsirado.
    su pagarba, IRENA MATAZINSKAITE-LAZICKIENE

  37.   elena
    Vasaris 6th, 2015 | 21:21

    Sunku ką nors pasakyti apie kilmę, vargu ar galiu ką naujo rasti.
    Sudurtinė pavardė, gali būti sudaryta iš dviejų žodžių mato ir žino. Žodžių etimologija:
    Lie. matýti, be abejonės, siejasi su lie. mèsti ‘werfen’
    Kitas lie. veiksmažodis, turintis šią reikšmę, yra matýti, mataũ. Iš išlikusios la. matît, matu ‘jausti, (pa)stebėti’ : mast, matu ‘justi, pamatyti’.
    Lie. matùs ‘vikrus’, plg. Mãto, mãtė, matýti ‘regėti’.
    La. Mats formaliai siejasi su lie. mãtas ‘matavimo vienetas’, r. метить ‘pažymėti skiriamąjį ženklą ant ko nors’ kamienas sijeamas su ide. *mē-, *m-e-t- ‘pažymėti, matuoti, išmatuoti’, *mē-ti- ‘matas’. Kita šio la. žodžio reikšmė, kurią Endzelynas siejo su lie. matas. La. trm. yra mata = meta, plg. lie. Metas ‘amžius’.
    Aptariami baltiški elementai Okos hidronimuose mat-, reiškiantys greitą, energingą judėjimą. Į šį reikšmių lauką patenka ir dariniai be priesagos -ar- (-or-), plg. rus. мота́ть(ся), lie. matóti быстро идти; спешить (: matùs проворный, ловкий), la. matuôt спешить.
    Фамилия Матач-, Маташ- восходит к глаголу «матасить», который в вологодских и пермских говорах означает «мотаться, качаться; ломаться, кривляться».
    Lenkų kalboje panaši - Matazinsky.
    Įdomu: italai apie piemenį Matazin turi legendą ir jo vardo karnavalą.

  38.   Julius
    Vasaris 16th, 2015 | 19:49

    Sveiki,

    Ar galite padėti iššifruoti, kaip suprantu, statuso trumpinius lenkiškame 1845 m Sedos RKB parapijeičių sąraše http://www.genealogija.lt/va/sar/#zemaitijos.
    Tokius Kaip Gosp; Kon; Ib/Iv?

    Dėkoju.

  39.   elena
    Vasaris 18th, 2015 | 20:49

    Surašyta kaimais ir kiemais, visą šeimyną sudaro daug narių. Šeimos galva, jo žmona, vaikai tarnai ir bežemiai kampininkai. Visi asmenys turi eiti tam tikra seka, nuo galvos iki bežemių samdinių. Tarnai ir samdiniai ta pačia tvarka, kaip ir šeimininkai (vyras, žmona, sūnūs nuo vyriausio, dukros nuo vyriausios). Surašymų metu trumpinius rašydavo įvairiai, šiuo atveju greičiausiai šie:
    Gos., Gosp. - Šeimininkas;
    J.P.Gosp. - J.P. (Jaśnie Pan ) verčiamos - šviesusis ponas, tai kilmingas šeimininkas,
    P. Gosp. P. (pan). negaliu įvardinti, tai tik ponas, greičiausiai formalus prierašas, gali būti bajoras.

    Sl. Sluz. - (sługa) - tarnas;

    Kon. - kutnik - bežemis, kampininkas, samdinys.

    Dar gali būti M. Mat. (matka) - motina, būna ir daugiau šeimynos narių, brolių, seserų ir kt. Oyc. - tėvas retai rašomas, nes jis ir yra šeimininkas, nebent išskirtiniais atvejais.

  40.   Alvydas
    Kovas 25th, 2015 | 16:31

    Laba diena Elena,
    Ar galėtumėte padėti išsiaiškini (iššifruoti), rusų kalba parašytas:pavardes,vardus ir vietovę kaip teisingai lietuviškai reikėtų juos rašyti.

    Гедвиллова
    Гедвилловна
    Мартино Мартинова Павловский
    Якубовский
    Александр Мартиновичь
    Гудавский
    Ковенская губ. / Тельшевский у. / Подлавково имение
    Būčiau labai dėkingas.

  41.   elena
    Kovas 25th, 2015 | 22:49

    Sveiki Alvydai,

    Turėčiau perskaityti originalų tekstą, nes gali būti netiksliai kopijuotas tekstas. Pagal tai kaip jūs užrašėte gali būti verčiama:
    Gedvilienė
    Gedvilaitė
    Martynas Paulauskas, Martyno
    Jakubauskas
    Aleksandras Martyno
    Gudauskas
    Kauno gubernija/Telšių ujezdas (уезд - dabar atitinka terminą apskritis)/Padlaukės dvaras /sodyba /kaimas
    Toks kaimas man nežinomas (gal Palaukės).
    Palaukės k., Skuodo r.sav.
    Palaukių k., Panevėžio r.sav.
    Sodyba viensodis ar nedidelė valda Padlaukė galėjo neišlikti iki šių dienų, tik tokia žodžio šaknis nelietuviška.
    Būtų panašiau į Puodlaukės žodį.

  42.   Alvydas
    Kovas 26th, 2015 | 21:18

    Labas Elena,
    Ačiū jums už suteiktą informaciją , įklijuoju nuorodas iš giminės medžio ,kur yra šie rankraščiai ir jeigu jūs galėtumėte būčiau dėkingas už pagalba išaiškinant teisingą pavardžių,vardų ir vietovių rašymą. Iš man tiksliai žinomų vardų ,pavardžių ir vietovių yra: Viršilas,Steponas,Aleksandras,Laukuva,Juodainiai,Mankiškė,Baubliai.

    P.S. niekaip negaliu patalpinti komentaro su nuorodomis,pabandysiu
    tai padaryti kitame komentare.

  43.   Alvydas
    Kovas 26th, 2015 | 21:23
  44.   Alvydas
    Kovas 26th, 2015 | 21:37
  45. Gegužė 22nd, 2015 | 08:34

    [...] Naujagimis - fīlia/us krikšto įraše paprastai įvardijamas tik vardu ar keliais vardais (pavardė nerašoma). Santuokinio vaiko tėvas beveik visada buvo įrašomas vardu ir pavarde, motina dažniau vienu (tik vardu arba tik pavarde, dažniausiai mergautine). Būna, kad vienas iš tėvų arba abu neįvardijami, vietoje įrašo gali būti brūkšnys (pvz. Patris-), arba tuščias laukelis, arba prierašas nescīo, ignotius - nežinomas.  Plačiau apie kitus įvardijimus>>> [...]

  46.   Dinas
    Gruodis 6th, 2015 | 01:32

    Sveiki vartau Telšiu RBK 1733 metu gimimus Pries pavardes randu prievardžius P. M. L.L. kokia kilme jie reikštu padekit perskaityti penkta irasa apie Magdelenos Levgovdovna is Telsiu vaiko gimima idejau nuoroda. Kaip galejo buti rasomas trumpinys Telsiu miestietis (pilietis) Dekui is anksto

    https://www.facebook.com/photo.php?fbid=996219383758024&set=oa.906662696085302&type=3&theater

  47.   elena
    Gruodis 6th, 2015 | 13:06

    Lotynų kalba rašoma patris - tėvas (trumpa forma P:) , matris - motina (M:) Lewantes - krikštatėviai trumpinant lieka dvi didžiosios raidės LL: . Esu rašius apie lotyniškus trumpinius ir įkėlusi trumpą žodynėlį.
    XVIII a. pradžioje išlikusiuose gimimo dokumentuose neteko matyti luominių ženklų apie miestiečius, tiesiog ženklinami tik valstiečiai ir kilmingi. Miestiečių terminas atsirado vėliau. Daugiau apie luomą paaiškina vietovė kurioje vaikas gimė pvz. vīlla - kaimas, estate - dvaras, civitatem - miestas. Tik reikia suprasti, kad vieta irgi neapibrėžia luomo, dvare gyveno kumečiai, kampininkai ar dvaro tarnai. Tokius požymius galima rasti surašymų bylose, nes ten aprašoma visa šeima ir jos socialinė padėtis.
    Sėkmės

  48.   Dinas
    Gruodis 6th, 2015 | 20:12

    Dėkui supratau noriu praplėsti triju pavardžiu Rimgailu Liaugaudu ir Prialgausku medžius ju kilmės jau atstatytos tik norisi prideti daugiau šaku į medi žinau kad viena iš Prialgausku šaku žymima kaip “Telšiavkih mescian” kitame irašę radau kad “mescian Telšiavskoi Dumi” cia buvo 1800 irašai rusu kalba. kaip yra žinoma kad po caro valdžios represiju ir dėl tuomet buvusiu daugiavaikiu šeimu daugelis dvarininku suskalde savo valdas ir daugelis nusigyveno. Tai manau kad kaikas galejo patapti ir miestieciais.

  49.   elena
    Gruodis 7th, 2015 | 17:16

    Taip, jau rašiau apie miestiečių luomą, asmenys, neįrodę bajorystės buvo priskiriami miestiečių luomui, kuris vėliau buvo niveliuojamas su valstiečiais. Istorikai teigia, kad caro valdžios pagalba tai buvo daroma dirbtinai, mažinant skaitlingą (ypač Žemaitijos) bajoriją. Nebūtinai nusigyveno, daug faktorių prisidėjo prie šio proceso.
    Minėjau, kad nuo 1826 m. bajorija nepateikusi įrodymų apie kilmę, buvo perrašyta į valstiečių arba miestiečių luomą.

  50.   Dinas
    Gruodis 7th, 2015 | 22:41

    Sveiki dar karta, kaip teko skaityti Telsiskiai po 1795-1800 dar bande izsaugoti luomus ir po 1791 konstitucijos panaikinimo gyne savo miestiečius duodami jiems daugiau teisiu, magistratas kad ir pervardintas i Telšių miesto dūma šias teises saugojo ir, matyt, norėjo jomis pasinaudoti, ką rodo 1840 ir 1874 m. daryti privilegijos vertimai į rusų kalbą. Tik idomu kokia politika daugiau vykde miestiečiu atžvilgiu manau kad stengesi juos daugiau priskirti bajorijai, nei bajorus verte i miestelenus ir valstiecius pagal isslikusius duomenis po maro ir gaisru Telšiu Miesto gyventoju buvo like netgi maziau Nei Mosedžio gyventoju kurie turgaus teise gavo gerokai anksciau už Telšius(Inventorių duomenimis, 1665 m. Telšiuose buvo 42 miestiečių šeimos, 1677 m. – 54, o 1738 m. – jau tik 36) ir jei Mosėdis butu buves geriau valdomas tai yra butu turėjes sumanesne valdžia tai tikrai turejo galimybe Telšius aplenkti bet budamas baznyčios dvaro itakoje kuri ivairiai stabde progresa taip ir liko paprastu miesteliu. Sakyčiau kad zemaitijoje apie Skuoda kažkodel tai tikrai stengtasi naikinti ir bajorija, ir stabdyti progresa nes kuo tamsesne liaudis tuo lengviau bus valdoma.

  51.   elena
    Gruodis 8th, 2015 | 17:12

    Dėkoju už diskusiją. Labai įdomu, nes aš mažai žinau apie luomų istoriją. Aš taip pat negaliu pilnai ištirti savo giminės pėdsakų didžiojo maro laikotarpiu. Šakynos parapijoje išnyko ištisi kaimai ir tėvonijoje nutrūko natūrali gyvenimo tėkmė. Bažnyčios knygose iš to kaimo - 20 metų nei vieno įrašo.
    Miestų raida silpnai tirta, ilgą laiką bajorija gyveno ne miesteliuose, bet bajorkaimiuose ištisomis kolonijomis, ten vykdė ūkinę veiklą. Tuo metu miesteliuose tebuvo parapijos bažnyčia, turgaus aikštė, žydų prekybos ir smulkių amatų centrai. Kodėl senesnis už Rygą Žagarės miestas neteko savo reikšmės, kodėl didžiausi Aukštaitijoje Kamajų turgūs neišplėtė šio miestelio iki Utenos lygio? Upės ir keliai davė pradžią, o pasikeitusi istorinė situacija numarino daugelio miestų natūralų formavimąsi. Prasigyvenę iš prekybos miestiečiai veržėsi į kilmingųjų ratą įvairiais būdais, dažnai per santuokas. Skaitant ta tema apie luomams nustatytus apribojimus, supranti, kad tai labai daug ką lėmė.

Rašyk komentarą