BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

…būti – turėti – atrodyti. Ar galima pasipriešinti greito vartojimo gyvensenai?

…būti – turėti –  atrodyti ?

Šiandiena esame visuomenė be sienų, kurioje tautybė nyksta. Tai pasaulio pilietis-lietuvis gali ramiai degraduoti judėdamas tuštumos link? Normalu?  Tapatumo problema glaudžiai susijusi su vertybėmis - teigia teoretikai. Kokios gyvensenos pamatą statysime rytoj? Ar šiuolaikinę visuomenę užgoš išgalvoti vartotojiški surogatai bei imitacijos ir tarsi iš pragaro dugno besisukančios televizijos ”šou” programos?

Drąsiai paklausta.

“Postmoderni epocha natūralius reiškinių ar objektų požymius laiko antraeiliais, sureikšmindama reiškinio ar objekto kuriamą ir valdomą įvaizdį arba vaizdinį. Visa tai paaiškina šiuolaikinei visuomenei būdingus vartojimo kultūros ypatumus – jos pagrindas yra simboliniai vaizdiniai, taip  niveliuojamas bet koks reiškinio ar objekto autentiškumas, jį keičia sukurtas surogatas”./Kultūros barai 2012 7/8 T. Rytel “Šiuolaikinė visuomenė: autentiškumo stoka ir imitacijų aukso amžius”/

Tikriausiai nepriklausote vartotojų visuomenei, jeigu domitės genealogija ir užsukote paskaityti mano dienoraštį. Dažną neramina klausimas - kaip išlikti autentiškam, savitam, turėti stiprias vidines nuostatas ir vertybių sistemą. Ar domėjimasis savo šeimos istorija, savo šaknimis gali sukurti saugesnę būties zoną? Ar praeities gvildenimas gali įtakoti šiuolaikinį gyvenimo stilių, išsaugoti asmeninį charakterį, padėti išlaikyti vertybių sistemą?

Juk paviršutiniškai imituodami kažkada gyvenusios senos ir tvirtos giminės įvaizdį, galime sukurti išgalvotą istoriją,  iliuziją - skambiai pavadintą kokią nors bajorišką giminę, leidžiančią išsiskirti iš kitų. Kaip dažnai genealogai sutinka užsakovus, kurie nusisuka, atsisako tolesnių tyrimų, nesant aukštos kilmės įrodymų. Taip lengvai išsižadama savojo „aš“ - to, kuris negali įrodyti giminės ar asmens išskirtinumo. Suprantama, kad kartais beieškant autentiškų dalykų prisikasama, kad prosenelis buvo arkliavagis, apie tokį faktą galima ir nesiskelbti, nors ko nepadarysi vardan reikšmingo “spektaklio”. Forumuose teko skaityti prisipažinimą asmens, kurio protėvis kilmingas prancūzas kelionių metu prievartavęs tarnaites ir tokiu būdu asmuo giriasi turintis ypatingo kraujo. “Būti – turėti –  atrodyti”./Kultūros barai. t.p./

Gerai būtų turėti grafų Pliaterių paveldėtos istorijos liudijimų; apie jų dalyvavimą 1812, 1831, 1863 m. sukilimuose ir net 1941 m. pasipriešinimo kovose. Heroiškos asmenybės Emilijos Pliaterytės sugebėjimas vadovauti 600 raitų bajorų ir 280 šaulių būriui kiekvienam iš mūsų pridėtų tikrosios vertės požymių. Gal būt neseniai okupantų vadinti “mužikų ir baudžiauninkų” tauta, norėtume paneigti tokį įvardijimą, natūraliai siekiame tikrosios istorijos dokumentų, bajorystės įrodymų.  Manau, kilmė mūsų epochoje yra tik istorinis faktas, natūralus kaip ir gimimo data ar vieta. Ar kas nors pasikeitė Antano Baranausko įvaizdyje po to kai jo tėvai, turintys bajoriškas šaknis, persekiojami caro valdžios persirašė į “karališkuosius valstiečius”.

Tai mada, imitacija, formalumas ar autentiškumo paieškos žmones verčia domėtis giminės istorija?

Man dar neteko sutikti žmonių, kurie tai darytų nenuoširdžiai, kurie kurtų butaforinį giminės medį su dirbtinėmis aukštos kilmės imitacijomis. Mane džiugina mintis, kad vis plačiau plinta tapatumo ieškojimo “bakterija”, kad daugybė žmonių tyliai dėlioja savo šeimos istoriją, renka giminės medžiagą, rašo giminės kroniką, leidžia knygas, atidaro virtualias giminių svetaines ir tokių asmenų nemažėja. Atskleisti autentiškumą - reiškia nuimti šydą, parodyti, padaryti matomu.

“XIX a. pabaigoje rūbų mada, pajutusi naujo meninio mąstymo gūsius, atidavė pirmenybę švelniems pasteliniams gamtos tonams – vandens, debesų, smėlio, jaunos žolės, nedrąsių pavasario gėlių. Padūmavęs tiulis, rūko spalvos muslinas, pieno putų baltumo nėriniai, neryškūs žiedai – visa tai turėjo supti liekną išlenktu į priekį stuomeniu moterį, kurti jos nepakartojamą įvaizdį”./Bernardinai.lt

… nuimti istorinį šydą

Vieta kur galima pamatyti daug tikrų istorijos šedevrų, tiksliai liudijančių laiko ženklus - Taikomosios dailės muziejuje (Arsenale), kur mados istorikas ir teatro kostiumų dailininkas Aleksandras Vasiljevas Vilniuje surengė išskirtinę kostiumo parodą. Subtilūs istoriniai kūriniai: drabužiai ir aksesuarai tylėdami bando priminti savo autentiškumą. Tačiau ši tyli užuomina, užrakinta muziejinėje vitrinoje, turi tapti tikrovišku praeities atspindžiu, lankytojus priartinančiu prie daugiareikšmės kultūros objekto prasmės. Kostiumo autentiškumo atkūrimas yra sunkiai pasiekiamas be gyvo, jį dėvėjusio žmogaus – dažnai išskirtinės asmenybės. Dauguma vertingų meno dirbinių buvo sukurti tik gėrėjimuisi. Kostiumo specifika išskirtinė – taikomoji. Surinkta kolekcija – tai vienetiniai mados meno kūriniai, kurie galėtų atgyti tik ant juos dėvėjusių garsių laikmečio asmenybių, buržuazijos luomo atstovų, kino aktorių. Kiekviena suknelė – tai atskira ją dėvėjusios moters gyvenimo istorija, o neretai – ir tragedija. Ekspozicijoje labai tiksliai parinktos visos kostiumo sudedamosios dalys, papildant ją portretais, foto nuotraukomis ir muzikiniu fonu, kas padeda pajusti autentiško laiko dvelksmą. Bet, be užburiančio parodos kūrėjo pasakojimo, muziejuje patalpinti eksponatai tyliai sustingsta sąlyginiame pasirodyme…

Be istorinio konteksto liktų tik pasirodymas, atrodymas, o ne buvimas, drabužiai būtų su „kaukėmis“, tarsi vengdami kitiems parodyti savo tikrąjį ,,aš“. Dirbtinių šviestukų atspindžiuose stebėti slystantį duslios persiko spalvos kitimą ir bandyti įsivaizduoti, pajusti, išgirsti…

Patiko (3)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą