BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apleistos ir užmirštos vietos

Kapinės

Per antkapį, per kapą šaltą, akmeninį
Matau nežinomus veidus, akis, rankas.
Matau sugriautus jų namus ir jų tėvynę,
Kurion jau niekas neparves.
Raudokit, kapo akmenys, ir verkit, mirusieji,
Raudokit vidury nakties!
Pro jus vis eis visi kaip ėję
Ir jūsų verksmo negirdės.

Jei jūs neturite darbų dalios šventos,
Prakeiktos jūsų dulkės žemės viduriuos!/KAPUOSE V. Mačernis

Foto: Gražiai tvarkomos Tirkšlių kapinės 2010 m. Vėlinės.

Noriu pradėti temą, kurioje galima būtų rašyti apie tai, kas Lietuvoje skausmingai grimzta į užmarštį. Daug rašoma apie paveldo niokojimą, griūvančius dvarus, senamiesčių fragmentus, istorinius paminklus. Genealogijos tyrėjams rūpi kapai, norėtume, kad jie būtų bent tvarkingi, išliktų senieji paminklai, ant jų iškalti įrašai.
Nustebsite, rašyti apie kapines!
Lietuviams šventa vieta. Kapines tvarkome labiau nei namus. Jau kultiniu reiškiniu tapo Vėlinės. Bet…

Bet, yra visko. Sakysite, seni, negyvenamoje vietoje, kur nors užkampyje gal likę apleisti kapeliai, ką darysi… Daug keliauju. Visada užsuku į kapines, pasižvalgau, žinomų pavardžių ieškodama, senus įrašus tyrinėju. Liūdniausias man matytas Lietuvos kapinių vaizdas - 2011 metais Kelmės centre, prie bažnyčios esančios senosios kapinės. Tamsioje medžių paunksnėje apleistos ir nykios. Ne koks kapas, ar du - visos didmiesčio kapinės. Sustojau atsitiktinai, negaliu praeiti pro istorines vietas. Pabandžiau pasižvalgyti, gaila, bet vakare po medžiais buvo tamsu, negalėjau fotografuoti.

Ten būtų galima surengti motyvuoto jaunimo ekspediciją “Misiją Sibiras”. Žolėse skęsta antkapių likučiai, sulūžę tvoros, išdaužyti, sukrypę styro keli kryžiai, kiti žolėse rūdija. Pavardės ant išlikusių paminklų lotynų, lenkų kalbomis, didikų, bajorų, net garsių giminių, įrašai seni. Nelankomi, greičiausiai giminių nelikę.

Pasižvalgiau atidžiau, pačiame miesto centre, prižiūrėtos aikštės ir skverai, puikuojasi gėlių alpinariumai. O čia, kapinių teritorijoje vidurvasarį reikia bristi iki kelių žolėje ir piktžolėse. Viduryje Lietuvos, istorinėje vietoje, kur lankosi turistai ir kaimynai iš Latvijos, Lenkijos, greičiausiai emigrantai užsuka, žvalgosi protėvių gyventose vietose. Kokia gėda! Nepagarba istorijai prasideda taip paprastai, už kampo ir jokia santvarka ar okupacija nekalta, kad tiek metų apleistuose kapuose tvyro užmarštis… Gal būt kas nors pasikeitė? Gal atsibudo kelmiškiai ir sutvarkė? Būtų jau laikas. Jeigu kas užsuksite, prašyčiau nufotografuoti, įdėtume nuotraukas į blogą, jeigu ne į Delfi, gal kas pamatęs - DAROM talką surengs. Manau yra Kelmėje puikaus jaunimo, savanorių, jeigu savivaldoje kėdės per minkštos pajudėti.

Pastebėjau, naujos Kelmės kapinės tvarkingos, patys gyventojai prižiūri, prisimena kiekvieną.

Gal būt jums teko rasti panašių kapinių (Lietuvoje, ne Sibire) pasidalinkite liūdnais įspūdžiais. Bet tikiuosi daugiau tokių nėra.

Dar viena blogybė - kaimyno apleistas kapas. Siūlau, jeigu rasite žolėje skęstanti, pamirštą kapą, nufotografuokite, gal viešumas padės prisiminti. Visi mes lygūs po žeme… bet kiti norėtų būti lygesni.

………………………………………………………………………………………………………………………

Šią vasarą (po dviejų metų) vėl pasukau link Kelmės, nes ruošiausi dienos metu pasidairyti po senuosius kapus. Buvau maloniai nustebinta. Kapinės aptvarkytos, metaliniai kryžiai pakelti ir atremti į akmenis ar tvoras. Svarbiausia, žolė nupjauta, piktžolės neužgožia apirusių pamatų, kapų plokščių su vos įskaitomais įrašais.

Stebuklas!

Kiekviena apleista vieta sutvarkyta. Padaugėjo gėlių ir gražiai prižiūrimų palaidojimo vietų.

Lai niekada neužžels vilties takelis...

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) to “Apleistos ir užmirštos vietos”

  1.   Cijunas
    Birželis 27th, 2012 | 14:06

    Jeigu mūsų protėviai būt prižiūrėję savo protėvių kapus taip, kaip mes, tai Lietuvoje per kapines nepraeitume. Toks gyvenimas - kažkas turi nueiti užmarštin.

  2.   elena
    Birželis 28th, 2012 | 19:39

    Sutinku, kapai šiandiena tapo kultine vieta, nedideliame žemės plotelyje galima pademonstruoti išskirtinį skonį ir meilę išėjusiems…juk yra geras anekdotas apie paskutinę žmoną - lietuvę, kuri gražiai kapus prižiūrės.

Rašyk komentarą