Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2011-02-04

Asmenvardžiai senuose dokumentuose

Publikuota: Asmenvardžių įžvalgos, Dokumentai, Genealoginiai tyrimai

Asmenvardžiai senuose dokumentuose buvo užrašomi pagal tam tikras taisykles. Pradėjus tyrėjo darbą, tenka sklaidyti senus rankraščius, perprasti kas juose parašyta. Savo dienoraštyje supažindinu su tam tikrais įvardijimo užrašymais ir jų pokyčiais įvairiose epochose.

Suprantama, kad seniausiose knygose visi įrašai lotyniški kartais kanceliarine LDK, t. y. senąja gūdų kalba, vėlesniais laikais - senąja lenkų ir senąja rusų kalbomis, o giminių fonduose galima aptikti ir prancūziškai, itališkai, vokiškai ar kitomis kalbomis parašytų dokumentų.”

Pavardžių užrašymai senuose dokumentuose (iliustruoti archyvinių rankraščių fragmentais)

Įvardijimas

Įvardijimas – tai vieną asmenį pavadinantys asmenvardžiai su prievardžiais.

Tėvavardis arba patronimas - iš tėvo vardo sudarytas asmenvardis.

Pavardės užuomazga – tai asmenvardis antroje arba trečioje įvardijimo pozicijoje, kuris greičiausiai bus paveldimas kitoje kartoje.

Giminės asmenvardis – tai giminės pavadinimo pirmasis narys (dažnai jis giminės pavadinimą sudaro vienas).

Giminės vietovardis – tai giminės pavadinimo antrasis narys (giminės pavadinime jo gali ir nebūti). Giminės pavadinimas – tai giminę pavadinantys onimai.

Jų gali būti 2 (giminės asmenvardis ir giminės vietovardis) arba 1 (giminės asmenvardis).

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Iki XIX a. pradžios Vilniaus, bei Žemaičių vyskupystėse metrikų knygos buvo užrašomos lotynų kalba, iki XIX a. vidurio - lenkų kalba, vėliau rusų, galiausiai nuo XX a. antrojo dešimtmečio - lietuvių kalba.

Nors krikšto, santuokos, mirties dokumentuose nusistovėjo tam tikra rašymo forma su pakankamai išsamia informacija, įrašų skaitymui praverčia paaiškinimai.

Vyrų įvardijimo būdai

—–

1. Vardas + pavardė, pvz.,  Samuelis Labanovskis Samuelis Labanowski (lot.).- galima pastebėti vardas turi lietuvišką galūnę, pavardė - slavišką.

2. Asmenys užrašyti su prievardžiu. Vardas visada užrašomas prieš pavardę. Pvz. Kilmingas Dominykas Noreika MD: Dominicus Noreyko (lot.). Prievardis šiuo atveju MD:

-

-

-

3. Vardas + tėvavardis + pavardė, pvz., Michał Janowicz Doweyko (lot.). Vardas visada užrašomas prieš kitus asmenvardžius. Gali būti: vardas + (tėvo ) vardas + pavardė, pvz. Jurgis sūnus Adomo Pačkovskis Георгiй сынь Адама Пaчoквскiй (rus.).

Pilną asmens įvardijimą sudaro prievardis ir asmenvardžiai. Paprastai prievardis lotynų kalba buvo užrašomas tik kilmingiems, vėliau lenkų ir rusų kalbomis - visiems luomams. Vardas įvardijime dažniausiai būna tik vienas, tačiau pasitaiko du, trys ir daugiau. Pasitaikydavo, kad kiti vardai į dokumentus buvo prirašomi vėliau, kiekvienas toks taisymas buvo lydimas parašu ir data.

5. Pvz. Kilmingas Aleksandras įterpti 2 vardai Viktoras - Justinas, dokumento krašte visuomet būdavo įrašyta pastaba; šiuo atveju pridedu išnašą: “pagal konsistorijos įsaką 1884 m. spalio 20 d. Nr. 6806″ (vert. iš rusų k.) ir kunigo pavardė. Tokia tvarka rodo kokie svarbūs buvo šių dokumentų įrašai, bet kokie taisymai - retenybė.

Randame įrašų, kuriuose sunku atpažinti kiek vardų, pavardžių. Taip dažniau atsitinka esant nelietuviškiems asmenvardžiams, retų vardų ir pavardžių variantuose.

6. Pvz. Patre Germano Gotlib Kiezler (lot.).

———————————————————————-

Lietuvos bajorai buvo užrašomi dviem, trimis ir daugiau asmenvardžių, jeigu užrašomi ne tik keli vardai, pavardė, bet ir giminės pavadinimas.

7. Pvz. D. Michaelis Zawisza Dowialo (lot.). Kilmingas Mykolas Daugėla iš Zavišų linijos.

-

-

Pavardes paprastai turi visi vyriškos giminės užrašyti asmenys, bet būna išimčių pavyzdžiui, užrašant pavainikio tėvą (kartais nurodomas tik vardas), bet dažniausiai tėvas lieka neįvardintas. Pavardė lieka nežinoma, jeigu vaikas pamestinukas.

8. Pvz. Vaiko vardas Zuzana - infatem nomine Zuzannam (lot.) tėvas ir motina nežinomi inscii (lot.).

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Moterų įvardijimo būdai

Moterų pavardžių priesagos:  1. -owa, pvz., Miłunowa. 2. Ištekėjusių moterų pavardžių priesaga. -ina, Dowgajłina. 3. Tai taip pat ištekėjusių moterų pavardžių priesaga. -ówna, pvz. Szimkiewiczówna. Tai neištekėjusių moterų pavardžių priesaga. Bet pasitaiko, kad raštininkas užrašo taip kaip tariama, pvz. vyras įvardintas įprastai - Jokūbas Bernotaitis Jacobs Bernotaytis ( lot.), moteris - Doroteja Žiaukienė Dorothea Ziaukiene (lot.). Tokia pavardės forma atitinka šiuolaikinį ištekėjusios lietuvės moters pavardės užrašą.

Moterų pavardės gali būti sudaromos ne tik su priesagomis, bet ir su galūnėmis. Tokio tipo moterų pavardės yra sudaromos iš vyriškų pavardžių, turinčių -sk- tipo priesagą, pvz., Jasińska, Malinowska, Nowicka ir kt. Iš galūnės vedinių neįmanoma nustatyti, kuri pavardė priklauso ištekėjusiai moteriai, o kuri neištekėjusiai merginai.

Variantai:

1. Vardas + pavardė, pvz. Barbora Pavlovska Barbara Pawlowska (lot.). Vardas visada užrašomas prieš pavardę.

Iliustracijoje 1797 m. balandžio 30 d. krikšto dokumento įraše tėvas: Steponas Dacis, motina Ona Štoškovska iš kaimo …Patre Stephano Dacis M. Anna Sztoszkovska de Villa (lot.)….

2. Vardas + pavardė su prievardžiu. Prieš asmenvardžius dažniausiai užrašomas prievardis pvz. G:V:; G. Virg. (lot.); - netekėjusioms, G:D:; G:M:; G. Dna. (lot.); - kilmingoms moterims, Pr.; Kp. - valstietėms ir t.t. Vėliau prievardžiai nurodydavo luomą, kartais tautybę, religiją, karinį laipsnį, pareigybes.

Pvz. Kilminga Barbora Kognovika Mgnifica Domina Barbara Kognowicha (lot.).

2. Moterys užrašytos tik vardais, pažymint vietovardį, arba be jo. Pvz. Kazimiero Petro Stankevičiaus žmona įrašyta tik vardu Kristina, nurodant gyvenamą vietą Viduklę, Nemakščių parapijoje Casimiri Petri Staszkievicz et Cristina districtu Widuklensi, Paraphia Niemoksz…).

3. Rusų kalba dažni moterų įrašai: Vardas + mergautinė pavardė + vyro pavardė, pvz., Petronėlė iš Ivanauskų Sodecka Петронелa из Иванoвских Содецкa (rus.). Šiuo atveju Sodecka pavardės vertimas aiškus - Sodeckienė. Jeigu būtų įrašyta Петронелa Содецкa - neįmanoma nustatyti jos statuso

Kartais rašomi tik vardai, tiek vyrų tiek ir moterų. Pvz.  iš penkerių asmenų paminėtų krikšto metu, įrašyta tik viena - tėvo pavardė. Vaikas Mykolas Filius Michael (lot.) - tėvai Lukas ir Ona Jaunėliai Luca et Anna Pagi Jaunieliow (lot.). Krikštatėviai Paulius ir Doroteja Patrini Paulus et Dorothea (lot.).

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Prievardžių ženklai ir dažniausi jų užrašymai

(Pateikiami istorinių dokumentų dažniausi prievardžiai)

Terminas: Generosus-Nobilis-Szlachta-Дворянство-Bajorija

Pirmiausi prie pavardžių pasirodę prievardžiai - tai kilmės ženklai. Senojoje raštvedyboje įvairiais laikotarpiais kilmės prierašas buvo skirtingas. XVII a. įrašuose nebuvo sistemos, ji nusistovėjo XVII a. viduryje, bet pastoviai kito, nes įrašai buvo vedami lotynų, lenkų, rusų, galiausiai lietuvių kalbomis. Po 1918 metų įrašai buvo tik lietuvių kalba ( su išimtimis ), o gyventojų kilmė neišskiriama.

Kilmingieji (dvarininkai, bajorai kiti didikai) ženklinami:

Lotynų kalba Nobiles - kilmingas. Pradžioje lotyniškuose įrašuose atsirado kilmingumą nurodantis D., arba Dnus. ženklai (Dominus - ponas) ir jais dažniau žymėdavo vyrus, vėliau kilmės prievardžiai įvairavo: G: Dnus, M: Dnus (vyrų); G: Dna, M: Dna (moterų), G. Virg. (merginų), dar vėliau sutrumpėjo: G: D:, M: D:, G: V:, Generosus (-a) Dominus (-a)“ - gimęs (-si) ponu (-a).

1. Pvz. MDna (kilminga) Margarita Godlewska (Margarita Godlevska) MDnus (kilmingas)Teodorus Godlewski (Teodoras Godlevskis).

2. Pvz. Kartais užrašomas pilnas lotyniškas Magnificum Dominum Pvz. užrašas Magnificum Dnum (Didžiai Gerbiamas Ponas) Georgium Nutowi ( Jurgis Nutautas). Jie savo turtine padėtimi ir kilme gerokai skyrėsi nuo paprasto bajoro.

3. Pvz. Generosi Dni Thaddeus Juchniewicz de Villa ( Kilmingas Tadas Juknevičius iš kaimo).

4. Pvz. Užrašas Nobilibus Padre Adamo Bar… ( Kilmingas tėvas Adomas Bar…).

5. Pvz. Kiti užrašai: Serēnisima Regia Maiestatis (Jos Šviesybė ypatingos didybės) Matris (motina) Catharina Narbutowna (Kotryna Narbutaitė).

6. Pasitaiko raidžių junginys: M.G.D., kas reiškia žmogaus tikrai aukšta kilmę, pareigybes.

Kiti asmenį patikslinantys prierašai.

Pvz. Kiti užrašai: MMDDni A. Pilsudzki Gladiator Ducatus Samogit (lot.) 1798m. (kilmingas A. Pilsudskis Žemaitijos Kunigaikštystės).

Pasitaiko, kad dokumente užrašomas asmens priklausymas kitam tikėjimui. Šiuo atveju - tėvas Mykolas Buzinskis Liuteronas (pabraukta) - Patre Michaele Buzynski Luterano (lot.).

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Kitos kalbos:

Pasikeitus raštvedybai, maždaug nuo 1802 m metrikų užrašymuose įvyko savotiškas lūžis, nes kai kur kunigai pradėjo vartoti senąją lenkų kalbą, o nuo 1827 m visos metrikos pradėtos rašyti lenkų kalba. Tuomet, kada buvo vedama slavų kalbomis, luomai, buvo žymimi dar įvairiau. Pirmieji užrašai buvo tiesiog išversti iš lotynų kalbos.

Raidės J.P. (Jaśnie Pan ) verčiamos - šviesusis ponas.

Vėliau lenkų kalba kilmingieji dažniausiai ženklinami Urodzony; trumpiniais Ur., Urodz. verčiami - gimęs, rečiau - Wielmoznych, Szlachetnych (arba Szlachta). Rečiau: J.W.P. (Jaśnie Wielmożny Pan) - prakilnusis ponas.  Sutinkamos W.W.J.J.P.P. kelis kartus pakartojamos tos pačios raidės, reiškia daugiskaitos formą, pabrėžiant ir vyro ir žmonos aukštą kilmę.

Valstiečiai - Pracowity, Wloscianie, trumpiniais Pr., Pracow., arba Wlosc.

Žemiau pateiktų pavyzdžių (lenkų kalba) paaiškinimai:

Kilmingų Wielmoznych, (po vardo ir pavardės seka pareigybės):

Šiaulių teisėjai Sędziau Gran. Szawell

Kilmingi: JP. Bonifacy  Rozalia Wasilewzcy (Jasny Pan - Šviesusis ponas), arba Szlachta, Szlachetny (bajorų).

Nekilmingų ; Wloscianie, Pracowitych (valstiečių), Wolni ( laisvųjų valstiečių).

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Rusų kalba rašoma nuo 1848 metų, asmenų įvardijimai tapo dar įvairesni, nes žymėdavo luomus, smulkius gyventojų sluoksnius; dvarininkus, pirklius, žydus, čigonus, valstiečius, miestiečius, karius…

Taigi atsirado:  Дворяне , Однодворцы, Блaгoрoдныxь, Крестьяне, Евреи, Цыгане, Kупцы, Mещанe arba jų trumpiniai Дв., Кр.

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Kariai ir kariškiai išskiriami kitais įvardijimais, kartais buvo aprašomi nurodant kokio pulko, bataliono, kuopos.

Pvz. karys Солдатa arba (kario žmona)  Солдаткa, (atsargos kareivis) Отстaвногo Солдатa, Пoрутчика

……………………………………………………………………………………………………………………………………

Po prijungimo prie Rusijos visų Lietuvos gyventojų sluoksnių pokyčiai buvo ryškiausi, tai atsispindėjo bažnytinių dokumentų raštvedyboje.

  • Nuo 1826 m bajorija nepateikusi įrodymų apie kilmę, buvo perrašyta į valstiečių arba miestiečių luomą (в мещане или государственные крестьяне).
  • 1831 m carinės Rusijos Vakarų gubernijose Šlėktai įsigaliojo įstatymai (был издан закон “О разборе шляхты в Западных губерниях и об упорядочении такого рода людей”), kilmingais galėjo būti tik heraldikos komisijos pripažintieji. Parengta pagal

  • Nuo 1858 m šlėkta nepatvirtinusi kilmės, bet turinti žemės, vadinosi vienkiemininkais однодворцы arba piliečiai граждани. Valstybinėje žemėje gyvenantys - valstybės valstiečiai, laikinai išsilaikė terminas - laisvieji valstiečiai, dar vieni - turinys žemės valstiečiai.  Nedidelius žemės sklypus turintys bajorai tapo vienkiemininkais,  teisiškai nedaug tesiskyrė nuo valstybinių valstiečių. Visi luominiai pokyčiai tiesiogiai veikė raštvedybos terminus. Archyviniuose dokumentuose tas pats asmuo galėjo būti užrašomas vis kitais asmenvradžius papildančiais prierašais. Tokiu būdų galima sekti gentainių gyvenimo vingius, tikslinti luominius pokyčius.

Kiti įvardijimai:

Nuo 1850 m kilmingų įrašuose - du terminai: Благороднный ir Дворянин. 1860 m galima buvo rasti kilmingųjų užrašymus - Помещиковь (Pvz. Pomeščikov I. Fabriščevičeva ir A. Folklenderovny mirė vaikas vardu Aurelijonas).

1859 m atsiranda dar kitokie prievardžiai - Prūsijos valdinys Прусский подaнный K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė , o po metų jie įvardijami kaip užsieniečiai Иностранцы K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė. Tokie įrašai nedažni istorinėje dokumentacijoje, bet nuolat atsirasdavo didesnė jų įvairovė. Kur kas daugiau teksto asmens dokumentų prierašuose naudojo nepriklausomoje Lietuvoje.

(Parengta pagal Dr. Jūratės ČIRŪNAITĖS straipsnį “KAUNO PAVIETO BAJORŲ ĮVARDIJIMAS XVII a. PABAIGOJE)

Straipsnis bus papildomas ir tęsiamas.

Tesinys

Patiko (0)


Atgal į: Asmenvardžiai senuose dokumentuose